Neįgalieji – viena iš socialiai pažeidžiamų žmonių grupių. Siekiant prisidėti prie žmonių su negalia oresnio ir kokybiškesnio gyvenimo jiems yra suteikiama finansinė, socialinė pagalba. Neįgalieji gali gauti paramą būstui ar automobiliui pritaikyti, jiems suteikiama teisė į įvairias socialinės pagalbos formas bei kitas kompensacijas ir lengvatas.

Finansinė parama

Neįgaliesiems skiriama viena iš dviejų pensijų: šalpos neįgalumo pensija arba socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Jei mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, negali būti skiriama šalpos neįgalumo pensija, nebent gaunama netekto darbingumo pensija yra mažesnė už šalpos neįgalumo pensiją. Tokiu atveju yra mokamas šalpos neįgalumo pensijos ir netekto darbingumo ir kitų gaunamų pensijų sumos skirtumas.

„Visuomenės požiūris į žmones su negalia parodo jos pilietinę brandą“, – sakė LR Prezidentas Valdas Adamkus. Deja visuomenėje brandos iki šiol pristinga, nes neįgalieji vis dar patiria patyčias ir yra stigmatizuojami.

Patyčios nėra naujas reiškinys

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų psichologė Daiva Malūkienė teigė, jog patyčios nėra nauja elgesio forma: „Jei paklaustumėte savo tėvų ir senelių, jie tikrai turėtų ką jums papasakoti apie patyčias iš savo vaikystės, pavyzdžiui, kokias pravardes mokykloje turėjo“. Nors patyčios įsisenėjusi problema, tačiau, pasak psichologės, jos gali išnykti: „Netiesa, kad patyčių neįmanoma sustabdyti: tam, kad jų sumažėtų, visų pirma reikia apie jas kalbėti“.

„Neįgaliojo vežimėliui laisvų vietų nėra“ – tokią pastabą galima pamatyti bandant įsigyti traukinio bilietą maršrutu Mažeikiai–Šiauliai. Pasak „LTG Link“ atstovės Kotrynos Dzikaraitės, Mažeikiuose stojantys bei maršrutu Panevėžys–Šiauliai–Mažeikiai kursuojantys traukiniai nėra pritaikyti žmonėms, turintiems ribotą judumą. Nors galimybę keliauti be diskriminacijos turėtų visi, bet ši situacija įrodo, jog žmonėms su judėjimo negalia vis dar tenka susidurti su įvairiomis kliūtimis.

Visuomenėje protinė negalia ir psichikos negalia vis dar klaidingai sutapatinamos. Kuo jos skiriasi, kas jas sieja ir su kokiomis problemomis susiduria šias negalias turintys žmonės, kalbėjomės su VšĮ „Vilties erdvė“ kolektyvu bei Mažeikių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos „Gyvenimo spalvos“ pirmininke Lilia Baltutiene.

Psichinė negalia ≠ protinė negalia

„Vilties erdvė“ – įstaiga, teikianti socialinės globos paslaugas Mažeikių mieste ir rajone gyvenantiems sutrikusio intelekto žmonėms, jos direktorius Ramūnas Bertulis atkreipia dėmesį, jog visuomenėje sąvokos „intelekto sutrikimas“ (dar vadinamas protine negalia) ir „psichosocialinė negalia“ (arba psichikos negalia) kartais vis dar vartojamos klaidingai. „Intelekto negalia yra įgimta ir nekinta visą gyvenimą, o psichikos ligomis yra susergama gyvenimo eigoje“, – vieną esminių skirtumų įvardijo R. Bertulis.

Gimus neįgaliam vaikui šeimai tenka išgyventi daug emocijų ir susidurti su daugybe išbandymų. Susitaikymas su vaiko negalia yra ilgas, daug pastangų reikalaujantis procesas. Patarimais, kaip šeimai susitaikyti su negalios diagnoze, dalijosi psichologė Salvinija Lukšienė.

Lietuvoje veikia įvairios neįgaliuosius vienijančios asociacijos, bendrijos, įstaigos, kurios prisideda prie žmonių, turinčių negalią, gyvenimo kokybės gerinimo. Šių organizacijų veiklų spektras platus – nuo jų informavimo, konsultavimo iki laisvalaikio ir pramogų organizavimo. Apie neįgaliuosius suburiančių organizacijų veiklą, jų naudą kalbėjomės su kelių, mūsų rajone veikiančių asociacijų, bendrijų, įstaigų vadovais.

Nors Lietuvoje bandoma į darbo rinką integruoti žmones turinčius negalią, tačiau problemų vis dar išlieka. Priežasčių tam yra įvairių – tai ir visuomenėje gajūs stereotipai, ir darbdavių baimės, kartais ir pačių neįgaliųjų motyvacijos stoka, ieškant darbo. Pernai Užimtumo tarnyboje registruota daugiau nei 13 tūkst. asmenų su negalia, Mažeikių skyriuje – 291 darbingo amžiaus neįgalus asmuo.

Kokie sunkumai kyla namuose?

Nors vis aktyviau siekiama mažinti neįgaliųjų socialinę atskirtį, atnaujinti miesto infrastruktūrą taip, kad ji būtų patogi ir naudinga jiems, tačiau negalias turintys žmonės vis dar susiduria su įvairiomis problemomis, ribojančiomis jų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime.

Apie iššūkius, kylančius neįgaliesiems kasdienybėje bei viešajame gyvenime, kalbėjomės su Mažeikių rajono neįgaliųjų centro direktore Audrone Šimkuviene, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Mažeikių rajono filialo pirmininku Algimantu Balčiūnu bei Mažeikių cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininke Zofija Valatkiene.

Mokykla pradėta statyti 1975 m. sausio mėn., rugsėjo 1 d. pradėjo veikti ir vadinosi Mažeikių 3-oji vidurinė mokykla. Pirmasis direktorius buvo Vytautas Rimiškis. Tuo metu mokykloje dirbo 42 mokytojai, mokėsi 816 mokinių, nebuvo 10-12 klasių. Dabar mokykla turi ir suaugusiųjų klasę.

Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio pagrindinė mokykla (anksčiau vadinosi Tirkšlių vidurinė mokykla) yra Tirkšliuose (Tirkšlių sen.), Mokyklos g. 8. Mokyklai priklausė Šerkšnėnų pradinio ugdymo skyrius (nuo 2009-09-01). Nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. Mažeikių r. savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. T1-371 Tirkšlių vidurinė pertvarkyta ir pavadinta Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio pagrindine mokykla. Pavadinta Lietuvos kariuomenės pulkininko-leitenanto, lietuvių rezistento, Pietų Lietuvos partizanų vienytojo ir pirmojo vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vardu.

Mažeikių 5–oji vid. mokykla įkurta 1980 m. Nuo 2004 m. rugsėjo 1–os mokykla tapo pagrindine. Mokyklai priklauso Leckavos pradinio ugdymo skyrius. Mokykloje taip pat vykdomos ir priešmokyklinė bei papildomo ugdymo programos.

Rugsėjo mėnesį svečiuojamės Kalnėnų progimnazijoje. Tai dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Mažeikiuose, vykdanti pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas.

Viekšnių gimnazija – 1636 m. įsteigta pirmoji parapijinė pradinė mokykla, kuri po paskutiniojo Lietuvos – Lenkijos padalijimo buvo uždaryta. 2007 m. balandžio 1 d. jai suteiktas gimnazijos statusas. 

Liepos mėnesį žvalgomės po Mažeikių „Jievaro“ pagrindinę mokyklą. Tai Mažeikių specialioji mokykla, vykdanti pradinio, pagrindinio ir papildomo specialiojo ugdymo programas lietuvių kalba judesio ir padėties sutrikimų bei intelekto sutrikimų turintiesiems vaikams. Ši mokykla veikia nuo 1961 m.

Birželio mėnesį žvalgomės po Sedos Vytauto Mačernio gimnaziją. Mokyklos istorija siekia dar XVI amžių, kai buvo įkurta parapijinė mokykla, vėliau statusas keitėsi daug kartų.

Gegužę lankome Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnaziją. Tai dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas.

Svečiuojamės pirmojoje aukštesniojoje lietuviškoje Mažeikių mokykloje – Merkelio Račkausko gimnazijoje. Ši mokykla įkurta 1919 m. Lietuvos Mokslo departamento direktoriaus įsakymu.

Mažeikių 7-oji vidurinė (dabar jau Mažeikių Pavasario pagrindinė) įkurta 1989 metais. O nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. mokykla tapo pagrindine. Nuo pat įkurimo pradžios mokyklai vadovauja Stanislovas Jakučinskas. Ši mokykla rajoną garsina įvairiais pasiekimais sporto srityje.

Mažeikių VI-oji vidurinė mokykla, „Ventos“ vidurinė mokykla, pagrindinė mokykla, o dabar jau Mažeikų „Ventos“ progimnazija skaičiuoja 34-us metus. Pirmoji direktorė – Aldona Strumickienė. Naftos perdirbimo gamyklos lėšomis pastatyta mokykla tuo metu buvo didžiausia ir moderniausia rajone.

2-oji vidurinė, „Baltoji paukštė“, o dabar – Gabijos gimnazija savo darbą pradėjo 1970 metais. Mokytojų dienos išvakarėse savo gimtadienį švenčianti mokykla šiais metais skaičiuoja jau 50-metį. Pirmojo direktoriaus Prano Barvydo išpuoselėta ir mylėta mokykla iki šių dienų išlieka tarp geriausių. Jubiliejaus proga metas apžvelgti „Baltosios paukštės“ nueitą kelią.