Ar įmanoma keturių asmenų šeimos per metus sukauptas atliekas sutalpinti 0,5 litro stiklainyje? Pasirodo, taip. Rugsėjo 29–30 d. Baltijos šalių diskusijų forume „Atliekų tvarkymas“ apie tai pasakos beatliekio gyvenimo būdo pradininkė Bea Johnson (JAV). Tik ar Lietuva sugebės pasinaudoti jos patirtimi?

Pirmieji muzikiniai bandymai buvo ne kūryba, o teplionės, bet kai kurios jų tapo normaliomis dainomis, LRT RADIJUI sako kompozitorius, atlikėjas, aranžuotojas Andrius Kulikauskas. „Paskui, kai jau protingas pasidarai, pasižiūri, ką grojai tiems pacanams. O truputį paremontavus, pakeitus guolius, perdažius, visai nieko“, – juokiasi muzikantas.

Rūpintis savimi ir gerinti savo gyvenimo kokybę – toli gražu ne egoizmas. Jeigu su kitais turime elgtis kaip su savimi, pirmiausia verta susimąstyti, kaipgi mes su savimi elgiamės? Ar rūpinamės savo vidumi ir aplinka? Ar ieškome pagalbos, kai mums sunku? Ar siekiame įgyvendinti savo tikslus ir svajones?

Vienas iš jų Stonkus, kitas – Katleris. Vieną žinote iš daugybės televizijos projektų bei renginių, kitas – Katleris. Kai kas juos netgi vadina žudikais kūdikio veidu. Nors dauguma taip nevadina...

JAV gimęs, kepsninėje čirškinamas mėsainis jau pakankamai seniai iš televizorių ir kino ekranų atkeliavo ir į mūsų kiemus, bet vis dar turime kur tobulėti.  Patarimais daugiabučių projektuotojams, entuziastingoms virtuvės šeimininkėms ir vakarėlių mėgėjams dalijasi televizijos ir radijo laidų vedėja Simona Albavičiūtė-Bandita.

Antradienio vakarą jau antrą kartą Vilniuje vyko gražiausių plaukų konkurso „Miss Palette“ apdovanojimai. Socialinio tinklo „Facebook“ publikos sprendimu šis titulas atiteko dviejų vaikų mamai, raudonplaukei Jurgitai Erslovienei (34) iš Rokiškio.

Šiandien Vida Krušinskienė – 65 metų moteris, trykštanti entuziazmu, energija, sveikata, gera nuotaika ir pozityviu mąstymu. Net sunku įsivaizduoti, kad kažkada jos kūnas buvo visiškai išsekęs nuo chemoterapijos, o dvasia palūžusi nuo gyvenimo smūgių ir ligos. Kaip jai pavyko 100 procentu grįžti į gyvenimą? Atsakymų ieškome šios moters gyvenimo istorijoje.

 „O dar norėjau pasiklausti, koks gi turėtų būti atlyginimas?“ - tyliai paklausiu rytinės savęs veidrodyje, bet nuskamba per daug nuolankiai.

Vilniaus fotografijos galerijoje eksponuojamas menininkės Justinos Christauskaitės projekte „Anūkai, rūbai, seneliai“. Tai – rezultatas kelis metus trukusio meninio-socialinio tyrimo, kurio metu susitikti, prakalbinti ir nufotografuoti 192 jauni žmonės iš 40-ties Lietuvos vietovių: miestų, miestelių ir kaimų.

„Oskaro“ laureatė Jennifer Lawrence (Dženifer Lorens) antradienį buvo paskelbta daugiausiai uždirbančia aktore pasaulyje – antrus metus iš eilės.

Dainininkė Ieva Zasimauskaitė-Kiltinavičienė (23 m.), paskatinta vyro Mariaus Kiltinavičiaus, pokyčių kelią pradėjo prieš trejus metus. Dabar ji nevartoja alkoholio, nerūko, tapo vegetare ir jaučiasi laiminga.

Pasklidus žiniai apie atlikėjo Justino Bieberio „Instagram“ paskyros užslaptinimą, pasidomėjome, kiek Instagramo vartotojų yra linkę slėpti savo socialinius profilius.

Straipsnio autorė Carrie Lam, sertifikuotoji Kanados mokytoja, nuo 2014 m. pradžios tapusi dviejų Pietų Korėjoje veikiančių kanadietiškų privačių mokyklų direktore, iki tol dirbo mokytoja įvairių pasaulio šalių – tarp jų Taivano, Anglijos, Pietų Korėjos ir Kanados – mokyklose.

Popdainininkė Madonna (Madona) savo 58-ąjį gimtadienį antradienį atšventė su šokiais Kuboje – ji tapo dar viena JAV žvaigžde, apsilankiusia šioje komunistinėje saloje nuo to laiko, kai ji pernai atkūrė santykius su Vašingtonu.

 „Ekspedicija „Misija Sibiras“ reiškia daugiau nei dviejų savaičių trukmės išbandymą tvarkant Lietuvos tremtinių kapavietes – tai pilietinės raiškos būdas, skatinantis diskusijas apie istorinės atminties svarbą ir ugdantis sąmoningumą istoriją vertinti su didele atsakomybe bei pagarba“, – teigia šių metų „Misija Sibiras“ ekspedicijos dalyvis, Kauno miesto muziejuje dirbantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorijos mokslų doktorantas Simonas Jazavita. 25-erių metų istoriko nuomone, jau mokykloje reikia atkreipti dėmesį, kad, tinkamai įvertinus praeities įvykius, jų ryšius su dabartimi, galima lengviau nusakyti ir tam tikras netolimos ateities raidos tendencijas. „Posakis, kad istorija turi polinkį kartotis, yra labai tikslus“, – pasakoja VDU mokslininkas S. Jazavita.

Profesionali balerina Kristina Tarasevičiūtė laikosi savaip susidaryto mitybos plano, kurio svarbiausias tikslas – aprūpinti organizmą energija. Itin liekna moteris teigia negalinti atsilaikyti prieš moliūgų sėklas bei riešutus, tačiau nevengia ir cepelinų ar mėsos patiekalų bei bandelių su lašinukais. Tad kur glūdi jos tobulos figūros paslaptis?

„Senovės baltų religinė bendrija“, save dar vadinanti „Lietuvos Romuva“ (todėl toliau ją vadinsiu tiesiog Romuva) skaičiuoja jau dvidešimt penktus savo veiklos metus, nors neoficialiai ši veikla yra gerokai ilgesnė. Per šį laikotarpį padarytas įdirbis juntamas visoje Lietuvoje. Anapilin iškeliavus ilgamečiam Romuvos vadovui Jonui Trinkūnui, į jo vietą 2014 metų lapkričio mėnesį buvo išrinkta Inija Trinkūnienė. Šiai dienai ji yra Romuvos vadovė, krivė. Likimas lėmė, kad į šias pareigas jos labui ir aš atidaviau savo balsą.  

Marija, gal gali papasakoti apie save? Kur gyveni? Ką studijuoji?

Gyvenu Downers Grove miestelyje, apie 20 mylių į Vakarus nuo Čikagos. Esu jauniausia iš penkių vaikų, man ką tik sukako devyniolika metų. Tėvai mane ir sesę bei brolius leido mokytis į privačią katalikišką mokyklą. Du broliai ir sesuo jau baigė universitetus, vienas pradės ketvirtuosius studijų metus, o aš rugpjūčio mėnesį keliausiu atgal į Woosterį, Ohajo valstijoje, kur pradėsiu antruosius studijų metus. Studijuoju matematiką, bet dar nežinau, kokią specializaciją pasirinksiu. Universitete žaidžiu tinklinio komandoje.

Mano draugė neseniai man papasakojo apie siaubingą sceną namuose, kai jų dukra prisipažino, kad laukiasi. Buvo priekaištai, kaltinimai, moralai tema: „Kaip tu galėjai su mumis taip pasielgti?“ ir t.t. Man skaudėjo širdį už juos: buvo gaila ir tėvų, ir dukters. O kiekvienoje panašioje situacijoje aš prisimenu mamos patarimus. Mano mama visada sakydavo: „ Jeigu vaikui bėda, užsičiaupk burną ir paruošk glėbį“.

Justina Kateivienė gimė Plungės rajone, Žemaičių Kalvarijoje, mokėsi Klaipėdoje ir didžiąją gyvenimo dalį (30 metų) dirbo „Lietuvos draudime“. Sulaukusi brandaus amžiaus, baigė Vilniaus parapsichologijos akademiją. Savita, šarminga moteris domisi nepaaiškinamais reiškiniais bei įvykiais. Ji ir pati turi ypatingų galių, kurias išsiaiškino, atskleidė ir taip išsiugdė dažnam nesuvokiamų gebėjimų, padedančių žmonėms išspręsti sudėtingas gyvenimo situacijas. Pastaruoju metu Justina daugiausia laiko skiria kūrybai ir savo kūrybos leidybai.

Šįkart skaitytojams siūlome susipažinti su naujausia Justinos kūryba. Eilėraštis „Vėlinės“ parašytas 2014 metais ir dar niekur nepublikuotas, kiti kūriniai spausdinti Kaimo rašytojų sąjungos leidiniuose.

Mažeikiškis Rolandas studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete. Kadangi už studijas tenka mokėti, jas vaikinas derina su darbu. Būtent įmokos už mokslus ir „suryja“ didžiąją dalį jaunuolio gaunamų pajamų, todėl norėdamas ką nors nuveikti laisvalaikiu, jis turi galvoti kaip prasimanyti pinigų.

„Šiais laikais mokslai nėra pigūs, todėl turiu dirbi, bet ir tai pinigų praktiškai nelieka. Turiu galvoti kaip jų gauti papildomai, jeigu noriu kažkur nueiti su draugais ir panašiai“, - pasakojo Rolandas.

Kai kurių žmonių likimus galime pavadinti tiesiog unikaliais. Vieniems gyvenimas klostosi idealiai, kitiems likimas pažeria įvairių siurprizų, dar kiti – tiesiog plaukia pasroviui. Apie tai, kaip mama išpranašavo dukters ateitį ir kaip viskas pildosi, „Būdui žemaičių“ pasakojo mažeikiškė Birutė Vitkutė. Likimas pasisuko tokia linkme, kad jauna moteris jau beveik metus gyvena Nakvynės namuose.

Vilniečiai fotografai Neringa ir Jurijus Azanovai, puslapio FotoJura.lt įkūrėjai, sukdamiesi fotografijos darbų gausoje, vis dažniau apsilanko ir Mažeikių bei Plungės krašte – žmonės juos kviečiasi, žavisi jų darbais, o jie mielai vyksta į Žemaitiją, džiaugiasi šio krašto žmonių svetingumu ir patiria didelį malonumą, kurdami fotoistorijas naujai atrastose gražiose vietose.

Gyvenimas sudėliojo taip, kad solidžius aukštuosius mokslus pabaigę ir sėkmingai karjeros laiptais pradėję kopti Neringa ir Jurijus galiausiai vis tiek atsidavė mėgstamai veiklai ir jau daugiau nei aštuonerius metus sėkmingai kuria, dalyvauja parodose bei konkursuose. O svarbiausia – tiki, kad jų veikla ypač prasminga, nes užfiksuojamos džiaugsmo ir nuoširdžios laimės akimirkos nuotraukose įgyja ilgaamžiškumo prasmę. 

Lapkričio 14 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Tirkšlių seniūnijos  seniūnas Juozas Kungys, socialinio darbo organizatorė Elena Ulskienė ir specialistė-kasininkė Loreta Uščinienė pasveikino 90 metų sulaukusią Antaniną Žvirzdinaitę.

Pievėnų kaime gyvenančiai jubiliatei linkėta stiprios sveikatos ir puikios nuotaikos, įteiktos dovanos ir gėlės.

Savivaldybės Ryšių su visuomene skyrius

„Turi visus duomenis, reikalingus scenai“ – tokius žodžius mažeikiškei Justinai Budaitei pasakė Donatas Montvydas. Merginai vos 16 metų, tačiau gali pasigirti dideliais laimėjimais. Būdama 13 metų, ji pateko į televizijos projekto „2 minutės šlovės“ superfinalą. Justina yra daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų prizininkė. Šiuo metu dalyvauja LNK TV projekte „Lietuvos balsas“.

– Papasakok, kada ir kaip atradai savo talentą.

– Mane visą gyvenimą lydėjo daina. Nuo mažų dienų mėgdavau dainuoti, tačiau nelankiau jokio būrelio. Būdama devynerių Mažeikiųmoksleivių namuose pradėjau lankyti dainos studiją „Kregždutė“, kurios vadovė Eleonora Kirkilienė. Iš pradžių dalyvavau tik festivaliuose, vėliau kilo noras save išbandyti ir su vadove pradėjome ruoštis įvairiems konkursams.