Eurolygai nusprendus šio sezono Europos klubinio krepšinio finalo ketverto varžybas rengti Kaune, mieste jau juntamas susidomėjimas šiuo renginiu – sporto fanai rezervuoja viešbučius. Tačiau naudos miestas turės žymiai daugiau, teigia „Žalgirio“ krepšinio klubo ir Kauno verslininkų atstovai.

Eurolygos finalo ketverto varžybos Kauno „Žalgirio“ arenoje vyks gegužės 19–21 dienomis. Anot „Žalgirio“ krepšinio klubo direktoriaus Pauliaus Motiejūno, teisės organizuoti finalo ketvertą patikėjimas Kaunui – ne tik įvertinimas miestui, bet galimybė jam gauti papildomų pajamų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija koordinuos lietuviškos bendrojo ugdymo mokyklos steigimą Suvalkuose. Planuojama, kad pradinė mokykla galėtų pradėti veikti 2023 metais. Tikimasi, kad pirmuosius mokslo metus nuo kitų metų rugsėjo pradėtų pirmokai, o ateityje mokykla nuosekliai augtų. Ministerijos siūlymui steigti lietuvišką mokyklą Suvalkuose šiandien pritarė Vyriausybė.

Lietuvos futbolo federacija (LFF) trečiadienį neeilinėje konferencijoje Kaune pritarė naujiems įstatams, tarp kurių ir kriterijai dėl nepriekaištingos reputacijos valdymo organų nariams.

Kitąmet švietimo sričiai valstybė skiria 259 mln. Eur daugiau negu šiemet, iš jų daugiau kaip pusė (146 mln. Eur) - švietimo įstaigų darbuotojų atlyginimams didinti. Auga mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, mokyklų vadovų, bibliotekininkų atlyginimai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė naujos Neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) koncepcijos projektą ir kviečia suinteresuotas organizacijas, visuomenės atstovus teikti savo pastabas ir pasiūlymus.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka baigė paslaugų pagal Kultūros paso programą paraiškų priėmimą, kuris vyko naujoje Kultūrinės edukacijos sistemoje. Pasibaigus kvietimui, paaiškėjo, kad kultūros įstaigos ir organizacijos, taip pat kultūros edukatoriai ir menininkai pateikė 958 paraiškas, Kultūros paso programai siūlydami savo edukacines kultūros ir meno paslaugas, skirtas 1–12 klasių mokiniams.

Nors jau dabar 90 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių vaikų mokosi bendrose klasėse ir darželių grupėse su bendraamžiais, dar daug reikia nuveikti, kad visose švietimo įstaigose būtų sukurtos kuo geresnės sąlygos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams.

Brandos egzaminus siekia laikyti beveik 27,5 tūkst. abiturientų – tiek prašymų ketvirtadienį pranešė sulaukusi Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA).

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, rengdamasi plėtoti įtrauktį šalies mokyklose, kitų metų pradžioje kvies savivaldybes įgyvendinti pilotinius įtraukiųjų klasių modelius. Nuo kitų mokslo metų, t. y. 2023-ųjų rugsėjo, savivaldybių mokyklose planuojama įsteigti apie 100 pilotinių įtraukiųjų klasių. Tam savivaldybėms numatyta papildomai skirti daugiau nei 2 mln. eurų. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė ir pateikė svarstyti Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis numatoma daugiau individualios pagalbos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams, kad jie tinkamai pasirengtų mokytis aukštesnėje klasėje.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) pertvarkomas iš biudžetinės į viešąją įstaigą, jo valdyme be dabar esančių ministerijų ateityje dalyvautų ir Vilniaus universitetas (VU).

Vyriausybė šią savaitę pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtam nutarimo projektui, pagal kurį įstaigos dalininkėmis bus ŠMSM, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), ir iki šiol įgyvendinusios valstybės, kaip instituto savininkės, funkcijas. Taip pat numatyta galimybė dalininku tapti ir VU.

Lietuvos profesionalai standartinių šokių šokėjai Vaidotas Lacitis ir Veronika Golodneva Lacitienė tapo 2022 metų Europos čempionais.

Italijos Riminio mieste Pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) surengtame čempionate mūsų šalies sportininkams nebuvo lygių.

Europos čempionato finale iš viso V. ir V. Lacičiai surinko 190,250 balo iš 200 galimų – šis rezultatas garantavo jiems aukso medalį.

Lietuvos futbolo federacija (LFF) parengė naujus įstatus, kuriuose be kitų sprendimų numatoma, kad Vykdomajame komitete negalės būti ir praeityje už kriminalinius nusikaltimus teistų asmenų.

Aukštosioms mokykloms ir mokslo institutams numatytas žymiai didesnis valstybės finansavimas – ateinančių metų valstybės biudžete mokslo ir studijų institucijoms skirta 114,8 mln. eurų daugiau nei pernai. 2023 metams patvirtinti asignavimai universitetams, kolegijoms, mokslo institutams, Lietuvos mokslo tarybai (LMT) bei Lietuvos mokslų akademijai iš viso sudaro 550,4 mln. eurų (2022 m. – 435,6 mln. eurų).

Lietuvos įgyvendinami pokyčiai - „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, pokyčiai pasiekimų vertinimo sistemoje gali sumažinti mokinių pasiekimų skirtumus, kaimo ir miesto atskirtį, nelygias galimybes siekti kokybiško ugdymo.

Savivaldybių bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų pateiktais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba 363 karjeros specialistai, padedantys apsispręsti dėl tolimesnio mokymosi, studijų pasirinkimo, karjeros plano. Karjeros specialistai jau dirba beveik visose savivaldybėse. Kelios savivaldybės skyrė papildomą finansavimą jų darbo sąlygoms pagerinti. Verslo atstovai sveikina šiuos pokyčius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitiko su kelių šalies mokyklų, ugdančių ukrainiečių vaikus, atstovais. Ministrė domėjosi, su kokiais iššūkiais susiduria mokyklos, dirbančios pagal Ukrainos švietimo programą, ir kaip juos būtų galima spręsti. 

Lapkričio 19 d. 19.30 val. Lietuvos televizija rodys dokumentinį filmą „Ateities istorija. Lietuva“.  Filme pristatomi valstybiniai Lietuvos universitetai ir 16 mokslinių išradimų. Net 6 iš jų pasaulinio lygio. Pvz., tai ir Vilniaus universiteto prof. Virginijaus Šikšnio ir Gyvybės mokslų centro mokslininkų sukurtos garsiosios „genų žirklės“, kurios gali „iškarpyti“ paveldimas ligas, Kauno technologijos universiteto prof. Vytauto Getaučio ir mokslininkų grupės pasiektas saulės elementų efektyvumo pasaulio rekordas bei Mykolo Romerio universiteto genetiko prof. Danieliaus Serapino išrastas „gyvybės eliksyras“.

Tarptautinei Ukrainos mokyklai trejiems metams perduodamos Vilniaus kolegijos patalpos, kuriose ši mokykla dabar ir veikia. Mokyklai nereikės mokėti už patalpų nuomą, ji įsipareigoja susimokėti mokesčius už patalpų išlaikymą. Tokiam sprendimui šiandien pritarė Vyriausybė.

Europos jaunučių, jaunių ir jaunimo pilno kontakto karatė čempionate, kuris vyko Bulgarijos sostinėje Sofijoje, Lietuvos sportininkai komandinėje įskaitoje iškovojo pirmąją vietą.

Antrąją vietą komandinėje įskaitoje užėmė Ukrainos rinktinė, trečiąją – Lenkijos.

Labiausiai tituluotas namo grįžo Klaipėdos „Okinavos“ (trenerė – Diana Mačiūtė) auklėtinis Nikas Kvasys, Bulgarijoje net triskart lipęs ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio.

Uostamiesčio sportininkas jaunučių (iki 16 metų) kumitė rungties 70-75 kg svorio kategorijos varžybose visas keturias kovas laimėjo ankščiau laiko nokautu („ippon“), o finale įveikė kartvelą Anri Mšhaladadzę. Individualios katos rungties finale N. Kvasys pranoko savo klubo draugą Tautvydą Rutę, o kartu su šiuo atletu bei Arsenijumi Djakovu dar triumfavo ir komandinėse katos varžybose.

Daugiau individualios pagalbos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams tinkamai pasirengti mokytis aukštesnėje klasėje. Laiku atpažįstami mokinių polinkiai ir teikiamos rekomendacijos padėti pasirinkti tolesnį studijų ar profesinės karjeros kelią. Daugiau motyvacijos siekti gerų rezultatų nuosekliai mokantis ir mažiau mokinių patikrinimų.

Vyriausybė siūlo nustatyti privalomus nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimus ketvirtokams ir aštuntokams, dešimtokams būtų įvestas slenkstis – jie turėtų testus išlaikyti bent patenkinamais pažymiais.

Savarankiškesnės profesinės mokyklos, didesnis verslo atstovų įsitraukimas į būsimų specialistų ruošimą – tokie pokyčiai numatomi šalyje toliau stiprinant profesinį mokymą.

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas, bendradarbiaudamas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, iki gruodžio 20 d. kviečia siūlyti kandidatus Metų vokiečių kalbos mokytojo apdovanojimui gauti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad dėl mokyti grįžusios riaušių organizavimu kaltinamos lietuvių kalbos mokytojos Astros Genovaitės Astrauskaitės priėmimo į darbą bus atliktas tarnybinis patikrinimas, o ji pati mano, jog tokie pedagogai neturėtų mokyti vaikų.

Indianapolyje (JAV) besibaigiančiame paskutiniame – trečiajame – FINA pasaulio plaukimo taurės etape – dar vienas Rūtos Meilutytės triumfas. D. Rapšiui – trečias pasaulio taurės sidabras.

Moterų 50 m plaukimo krūtine rungties finale kaunietė distanciją įveikė per 28,70 sek. ir dar kartą tapo čempione.

Lietuvos plaukikė vėl buvo netoli pasaulio rekordo, (28,56 sek.), kuris priklauso jamaikietei Aliai Atkinson.

Antra finišavo amerikietė Lilly King (29,16), trečia – slovakė Andrea Podmanikova (29,89).

Toronte (Kanada) besibaigiančiame pasaulio taurės etape 50 metrų plaukimo krūtine rungties čempione tapo Rūta Meilutytė, išvakarėse laimėjusi ir dvigubai ilgesnės distancijos varžybas.

Kaunietė finale distanciją įveikė per 28,96 sek. ir paliko už nugaros amerikietę Lilly King (29,20) bei Anastasiją Gorbenko iš Izraelio (30,25).

Po finišo duotame trumpame interviu R.Meilutytė sakė, kad pavyko viską padaryti gerai ir padėkojo Toronte mūsų plaukikų palaikyti susirinkusiems aistruoliams.

Buvusiam krepšininkui Arvydui Saboniui ir Kauno rajono merui Valerijui Makūnui penktadienį įteiktos Lietuvos sporto universiteto (LSU) garbės daktaro regalijos. 

Universiteto rektorės Dianos Rėklaitienės teigimu, A. Sabonis ir V. Makūnas deda dideles pastangas populiarinant sportą ir sveiką gyvenseną. Dėl šios priežasties šioms asmenybėms buvo suteikti LSU Garbės daktarų vardai. 

Turkijoje vykusioje už sportą atsakingų Europos Tarybos šalių ministrų konferencijoje politikai dar kartą patvirtino demokratinių šalių išsakytą poziciją, jog Rusijai ir Baltarusijai neturėtų būti leista dalyvauti tarptautiniame sporte tol, kol tęsiamas karas. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė šiandien susitiko su profesinių mokyklų vadovais ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovais. Susitikimo metu diskutuota apie profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkos iššūkius, antikorupcinės veiklos organizavimo švietimo įstaigose svarbą.