Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad gegužės 10 d. visame pasaulyje minima Tarptautinė judėjimo sveikatos labui diena. Šios dienos minėjimą inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar 2000 m. Kiekvienais metais gegužės 10 d. šalys raginamos įvairiais renginiais ir akcijomis skatinti fizinį aktyvumą, kaip vieną iš svarbiausių kovos su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis priemonę.

Vaikutis su maža galvyte, trumpa ir plokščia nosyte, raukšlėmis akių kampučiuose, plona viršutine lūpa ir lygiu filtru virš jos, siauru akių plyšiu ir gražiomis didelėmis akytėmis, žvelgiantis tiesiai į jus. Sakysit, kiek savotiškas, tačiau vis vien gražus vaikas? O ypač, jei savas, nes juk kiekvienai mamai jos paties vaikas nuostabiausias. Tačiau tai – tik išoriniai bruožai, viduje slepiantys kitas problemas - mažesnį ūgį ir svorį, uždelstą psichinį vystymą, nesugebėjimą prisitaikyti, kalbos bei klausos sutrikimus, mokymosi sunkumus ir dėmesio bei koncentracijos stoką. Būtent taip atrodo Vaisiaus Alkoholiniu Sindromu (VAS) sergantis vaikas, kurio priežastis – didelis alkoholio kiekis, motinos suvartotas nėštumo metu. VAS pasireiškia 0,6-3 naujagimiams iš 1000, tačiau yra ir daugybė kitų pakitimų, kuriuos gali sukelti vos vienas lašas alkoholio – visa tai slepiasi po Vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų (VASS) sąvoka. Liūdna, kad sklando mitai apie alkoholio naudą nėščiai ar gimdančiai moteriai ir vis dar atsiranda žmonių, tuo tikinčių. Jeigu esate vieni jų – būtent į Jus ir norime kreiptis!

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) neretai  sulaukia asmenų klausimų, ar bus nustatyta negalia sergant vienokia ar kitokia liga, jeigu taip, tai kokia. Teiraujamasi, kokia invalidumo grupė bus nustatyta.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad pacientai, laukiantys suplanuotos kelio ar klubo sąnario keitimo operacijos, jau gali patys pasitikrinti savo vietą eilėje endoprotezavimo operacijai ir sužinoti kitą jiems svarbią informaciją vienu mygtuko paspaudimu. Tuo tikslu įdiegta moderni eilių valdymo sistema, kuri leis žmonėms pamatyti juos dominančią informaciją greičiau, be specialistų pagalbos. Ši naujovė leis taupyti jų laiką.

Iki šiol, norint sužinotišią informaciją, reikėdavo kreiptis į VLK. Dabar tai padaryti galima elektroniniu būdu – apsilankius VLK interneto svetainės www.vlk.ltskyriuje „Apie eiles“. Čia pasirinkus eilutę „Pasitikrinkite savo vietą sąnarių endoprotezų eilėje“ ir įrašius asmens kodą bei prašymo registracijos numerį, kuriuo prašoma skirti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamą endoprotezą, pacientai galės matyti savo vietą eilėje ir rasti kitą jiems reikalingą informaciją.

2015 m. kovo 15 d., minint Pasaulinę vartotojų teisių gynimo dieną, atkreipiamas dėmesys į tai, kad vartotojams reikia padėti pasirinkti sveikatai palankius maisto produktus. Antsvoris ir nutukimas, aukštas kraujospūdis, didelė gliukozės koncentracija ir didelis cholesterolio kiekis kraujyje yra keturios iš dešimties dažniausių mirčių priežasčių pasaulyje. Jos siejamos su nesveika mityba.

• Vaistažolių mišinys nuo piktybinių auglių:

500 g juodojo beržo grybo užpilti 3 l verdančio vandens ir emaliuotame inde virti 2 val.;

100 g pušų pumpurų įdėti ir virti dar 1,5 val.;
100 g beržų pumpurų įdėti ir virti dar 0,30 val.;
Įdėti tiesiai į verdantį mišinį, bet daugiau jau nevirinti:
20 g erškėtuogių;
20 g dilgėlių;
20 g kraujažolių;
20 g gysločio;
20 g pelyno.

Laikyti viską 8 val., po to viską nukošti, įdėti 500 g alijošiaus, 700 g medaus (0,5 l medaus sveria 700 g) ir įpilti 500 g 96 laipsnių spirito, laikyti savaitę tamsioje vietoje. Po to galima naudoti ir toliau laikant tamsioje vietoje.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai informuoja, kad 2015 m. sausio 28 d. Europos maisto saugos tarnyba kartu su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru paskelbė bendrą Europos Sąjungos (ES) 2013 m. ataskaitą apie zoonozių šaltinius ir zoonozių sukėlėjų bei per maistą plintančių infekcijų protrūkių tendencijas.

Šioje ataskaitoje pateikti zoonozių kontrolės rezultatų duomenys, surinkti 2013 m. 32 Europos šalyse (28 valstybėse narėse ir 4 valstybėse ne narėse).

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) drausti žmonės gydymo įstaigose neskubėtų mokėti iš savo kišenės už brangius medicinos tyrimus bei procedūras. Už tai sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl pacientams šios paslaugos turi būti teikiamos nemokamai.

 Pacientams dažnai kyla klausimų, ar jie turi mokėti už tokių tyrimų vaizdo įrašus kompaktiniuose diskeliuose ir specialias tyrimų nuotraukas.

Vasario 11-ąją minime Tarptautinę ligonių dieną. Linkėdamas sveikatos, Lietuvos statistikos departamentas pateikia gyventojų sergamumo, sveikatos priežiūros sistemos ir kitus rodiklius.

Tiek vyrų, tiek moterų vidutinė tikėtina Lietuvos sveiko gyvenimo trukmė 2012 m., palyginti su 2011., sutrumpėjo ir sudarė atitinkamai 56,6 ir 61,6 metų (2011 m. – atitinkamai 57 ir 62 metų).

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina žmones būti budriais ir neskubėti mokėti iš savo kišenės už specialias judėjimą lengvinančias ortopedijos technikos priemones, neįsitikinus, ar to tikrai reikia. Kai kurie žmonės, priklausomai nuo sveikatos būklės ir socialinės grupės, tokius gaminius galima gauti nemokamai, nes jų įsigijimo išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Taip elgtis raginama neatsitiktinai – VLK nuolat sulaukia gyventojų klausimų ir skundų dėl ortopedijos technikos priemonių, ypač avalynės, įsigijimo ir taikomų priemokų.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kiekvienais metais vasario 4 diena minima kaip Pasaulinė vėžio diena, kuri vienija viso pasaulio gyventojus kovai su vėžiu. Šios dienos tikslas – išgelbėti milijonus gyvybių kasmet didinant informacijos pasiekiamumą ir švietimą apie šią ligą, taip pat atkreipti vyriausybių ir gyventojų dėmesį į šią problemą ir paskatinti imtis veiksmų.

Žiema dažnai mums atneša ne tik gražius vaizdus pro langą ir smagias pramogas, bet ir ne tokias mielas peršalimo ligas, kurias dažnai lydi jų „ištikima draugė“ – temperatūra. Nežinau, ar ir mūsų protėviai jos taip bijojo, bet mes esam įbauginti kaip reikiant. Pasirodo, visai be reikalo. Todėl dažnai bėgdami nuo vilko (t.y. gerdami temperatūrą mažinančius vaistus), užšokame ant meškos. Bet apie viską nuo pradžių. 

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kasmet diagnozuojama 8 tūkst. miokardo infarkto atvejų, o kas antras žmogus nuo kraujotakos sistemos ligų miršta. Nors susirgimo riziką ypač padidina rūkymas ir neaktyvus gyvenimo būdas, vis dėlto didžiausia grėsmė kyla dėl nesveikos ir per riebios mitybos. Gydytojos dietologės dr. Rūtos Petereit teigimu, lietuviai vartoja per daug sočiųjų riebalų ir per mažai daržovių, vaisių, kuriuose yra vitaminų.

„Žmonėms, besibaiminantiems širdies ir kraujagyslių ligų, nevertėtų atsisakyti mėsos, – teigia R. Petereit. – Raudonoji mėsa nėra tokia vertinga kaip paukštiena, kurioje gausu kokybiškų baltymų, B grupės vitaminų ir kai kurių mineralų, taip pat, joje itin mažas sočiųjų riebalų kiekis. Žinoma, valgant vištieną, prieš ją gaminant, reikėtų pašalinti odelę ir matomus riebaliukus. Taip pat verta atminti, kad riebaluose kepta, džiūvėsėliuose apvoliota ir gruzdinta mėsa su sveika mityba neturi nieko bendro – paukštieną geriausia virti, troškinti garuose ar kepti ant laužo.“

Rėmuo, gastroezofaginis refliuksas, tai liga (GERL), kurios metu sutrinka apatinės stemplės dalies susitraukimai ir todėl skrandžio (rečiau dvylikapirštės žarnos) turinys nuolat patenka į stemplę (šis reiškinys ir vadinamas refliuksu). Tai sukelia rėmenį – deginantį, graužiantį skausmą už krūtinkaulio.

Ligos simptomai: pykinimas, pilvo pūtimas, seilėtekis, nemalonus skonis burnoje, skausmas ryjant, rėmuo, riaugėjimas oru, rūgšties jutimas burnoje, skausmas duobutėje po krūtinkauliu, atpylinėjimas.

Lietuvoje besitęsiantis šaltasis sezonas džiugina krintančiu sniegu ir žiemos pramogomis, tačiau jis lemia ir tam tikrus pavojus. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras įspėja gyventojus, kad žiemą dėl slidžios šaligatvių ir kelio dangos padidėja traumų rizika, todėl rekomenduojama būti ypač atsargiems.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) informuoja, kad nuo šiol medikai turi dar daugiau galimybių išsamiau nemokamai ištirti naujagimius. Tuo Lietuva aplenkė kitas Europos šalis, kuriose tokių galimybių – mažiau. Nuo sausio mūsų šalyje atliekami du papildomi nauji tyrimai kūdikiams, siekiant įvertinti jų sveikatos būklę ir laiku diagnozuoti galimas ligas.

Gydytojas endokrinologas, profesorius Gintautas Kazanavičius sako tiesiai šviesiai: žmonės turi naudotis tuo, kas duota gamtos, nes tai naudingiausia sveikatai. Kuo natūralesnis mitybą papildantis elementas – tuo geriau. Dažnai nesusimąstome, kad net ir daugelis vaistų yra iš gamtos. Tą patį profesorius sako ir apie žuvų taukus. Juose yra natūraliai žuvies organizme besigaminančio vitamino D, kuris gyvybiškai svarbus žmogui. Tyrimai rodo, kad šio vitamino trūksta didžiajai daliai Lietuvos gyventojų.

Kai nesigydome ir nesveikstame, tai suprantama. Bet juk stengiamės, ko tik nedarome, tačiau sveikata negerėja, o gal ir dar labiau suprastėja. Kodėl? Sužinokime.

      1. Ligos metu vaikštome. O reikėtų išsigulėti šilumoje. Moteriai temperatūra 38°C, o ji skalbia, gamina valgį. Vyrai paprastai elgiasi teisingiau ir net turėdami 37,1°C linkę atsigulti į lovą. Jei peršalimą pradėsime laiku ir teisingai gydyti, jis gali praeiti po dviejų dienų, o jei sirgsime „ant kojų“, vis tiek teks atgulti, bet jau ilgam – su aukšta temperatūra ir komplikacijomis.

Ko gero, daugeliui žinoma ši liaudies žaidime užkoduota būsena: atrodytų, kūnas jau nebeturi jėgų, o žmogus niekaip negali užmigti. Pasak medikų, jei tai vienkartinės būsenos, nerimauti nėra dėl ko, tačiau vis daugiau žmonių kamuoja ilgalaikiai miego sutrikimai. Kada jau reikėtų sunerimti ir kaip saldžiai miegoti, pasakojo Lietuvos miego medicinos draugijos prezidentė prof. Vanda Liesienė bei gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Gintarė Špėlytė.

Veikia stresas

Trumpalaikius miego sutrikimus, pasak psichiatrės-psichoterapeutės G. Špėlytės, paprastai sukelia stresinės situacijos ar įtemptas gyvenimo būdas. Jei tai – pavieniai atvejai, pasak prof. Vandos Liesienės, pakanka kitą naktį gerai išsimiegoti, ir viskas susitvarkys. Tačiau sunerimti reikėtų, jei tokia būsena užsitęsia. 

Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame susitikime aptarti onkologinėmis ligomis sergančių asmenų darbingumo lygio vertinimo klausimai. Siekiant išvengti netikslaus teisės akto taikymo nustatant darbingumo lygį, nuspręsta sukurti darbo grupę, kuri parengtų metodines rekomendacijas dėl onkologinėmis ligomis sergančių asmenų darbingumo lygio vertinimo.