Per gavėnią mes buvome pagrindiniai veikėjai. Tada buvo mūsų maldos, aukos, atgailos laikas, o šią savaitę pagrindinis veikėjas yra Jėzus. Per gavėnią klausėme savęs, ką galime padaryti dėl Dievo, o šią savaitę su nuostaba kontempliuojame, ką Dievas padarė dėl mūsų.

Per audienciją Šventųjų skelbimo dikasterijos vadovui popiežius nurodė paskelbti dikasterijos pastaruoju metu parengtus dekretus dėl Bažnyčios kankinių, Dievo tarnų ir tarnaičių herojiškų dorybių ir stebuklų pripažinimo.

Kovo 19-ąją – popiežiaus Pranciškaus tarnystės iškilmingos pradžios 11-ųjų metinių dieną – Europos ir Amerikos knygynuose pasirodys knyga „Life. Mano istorija istorijoje“. Tai popiežiaus Pranciškaus autobiografija, kurią parašyti jam padėjo italas žurnalistas Fabio Marchese Ragona. Ketvirtadienį italų spaudoje buvo paskelbtas knygos anonsas su keliomis ištraukomis.

„Kas yra malda? Tiek daug iš mūsų turi tokias sustingusias maldos sampratas, kad įstumia save į labai nuviliantį, sumaištį keliantį ir visai nenaudingą akligatvį. Štai mano apibrėžimas: malda yra sielos ir Dievo bendravimo linija. Iš tiesų, tarp Dievo ir kiekvienos gyvos būtybės yra ryšio linija. Jei jį nutrūks, mes nustosime egzistuoti. Būtent Dievo gyvenimas mumyse palaiko mūsų egzistenciją“, – rašo australė benediktinė Hilda Scott OSB.

Kovo 13 dienos bendrojoje audiencijoje, kuri sutapo su Pranciškaus išrinkimo išrinkimo 11-osiomis metinėmis, popiežius sveikino Šv. Petro aikštėje buvusias piligrimų grupes, tarp kurių – karmeličių misionierių kapitulos nares ir Italijos karinio jūrų laivyno mokyklos kadetus. Popiežius paskatino gražiems gavėnios gestams, bet visų pirma – meldė už karų aukas.

Arkivyskupas Petaris Antunas Rajičius, Apaštališkasis nuncijus Lietuvoje nuo 2019 m. birželio 15 d., pirmadienį, kovo 11 dieną, paskirtas naujuoju nuncijumi Italijos Respublikoje ir San Marino Respublikoje.

Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios sinodas paskelbė vasario 24-ąją – antrąsias didelio masto Rusijos invazijos į Ukrainą metines – Maldos ir pasninko už Ukrainos pergalę ir teisingą taiką diena.

Interviu su albanų kardinolu, kurį popiežius Pranciškus trečiadienio bendrojoje audiencijoje įvardijo kaip „gyvąjį kankinį“, dėkodamas jam už liudijimą ir tarnavimą Bažnyčiai: „Šventojo Tėvo pagerbimas yra gėlė visai Bažnyčiai“.

Vasario 19 dieną, pažymi Vokietijos katalikų žiniasklaidos priemonės, liko šimtas dienų iki Katalikų dienų, vieno iš didžiausio ir tradicinio katalikiško sambūrio, kurio tradicija tęsiasi nuo 1848 metų ir kurios įkvėpė daug iniciatyvų Bažnyčioje Vokietijoje. Šiemet Katalikų dienos vyks Tiuringijos žemės sostinėje Erfurte, jos prasidės gegužės 29 ir tęsis iki birželio 2-osios.

Lietuva šią savaitę skyrė po vienodai lėšų Maskvos patriarchatui pavaldžiai Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai ir neseniai įsisteigusiam Konstantonopolio patriarchato egzarchatui – abi bendruomenės gavo po 77,6 tūkst. eurų.

Tai numatyta finansų ministrės Gintarės Skaistės pirmadienį pasirašytame įsakyme dėl lėšų paskirstymo tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms.

Italijos katalikų interneto svetainių administratorių asociacijos prezidentas Fabio Bolzetta apžvelgia Šv. Pranciškaus Salezo pranašiškas nuorodas, kaip krikščionims gyventi didžių pokyčių laikais: „Svarbiausia – išgelbėti žmogų“.

Rengdamiesi Sinodui apie sinodiškumą ir jam vykstant pastebėjome, kad nepakankamai klausėmės moterų balso Bažnyčioje, pažymėjo popiežius. Kreipdamasis per naujo veikalo apie moters vaidmenį Bažnyčioje pratarmę, Pranciškus karštai paragino vyrus klausytis moterų, atkreipti dėmesį į moters perspektyvą, kad augtų abipusiškumas.

Buenos Airių arkivyskupas Jorge Ignacio Garcia Cuerva tikisi, kad popiežius Pranciškus aplankys gimtąją Argentiną. „Žmonės nori susitikti su savo ganytoju. Mes visi jo laukiame“, – Vatikano radijui duotame interviu sakė arkivyskupas.

Vasario 10 d. sukanka Pijaus XI, Bažnyčiai tarpukaryje vadovavusio popiežiaus, mirties 85 metinės.

Lietuvoje lankęsis Achille Ratti 1922 m. buvo išrinktas popiežiumi po diplomatinės patirties užsienyje, mokslinio darbo Vatikano bibliotekoje, kuriai vadovavo, ir tik kiek daugiau nei pusės metų ganytojo tarnystės Milano arkivyskupijoje.

Teisingumo ministerija suteikė Konstantinopolio stačiatikių bendruomenei teisinį pripažinimą, kuris leidžia gauti valstybės finansavimą.

Kaip BNS trečiadienį sakė teisingumo ministrės atstovas Paulius Žeimys, ministerija priėmė sprendimą, kad Visuotinio patriarchato egzarchatas Lietuvoje atitinka teisės aktuose keliamus naujos arba atsikūrusios tradicinės religinės bendrijos reikalavimus ir gali būti įregistruota Juridinių asmenų registre.

Kunigų nuolatinis ugdymas – tai ne grįžimas į seminariją, bet pastovus palydėjimas atsižvelgiant į dabartinio meto nulemtus poreikius, sakė Dvasininkijos dikasterijos prefektas atidarydamas Vatikane prasidėjusią tarptautinę konferenciją apie nuolatinį kunigų ugdymą.

Tikėjimo mokymo dikasterija, reaguodama į kartais pasitaikančias improvizacijas ir piktnaudžiavimus teikiant sakramentus, paskelbė notą „Gestis verbisque“, kuria primena, kad žodžiai ir kiti elementai, nurodomi kaip privalomi sakramento apeigose, negali būti keičiami, antraip sakramentas negalioja.

Krikščioniškas ugdymas yra menas jaunimą atvesti į gyvenimo pilnatvę, pažymėjo popiežius penktadienio, vasario 1 d., audiencijoje amerikiečių katalikų aukštosios mokyklos „University of Notre Dame“ tarybos nariams ir akademinės bendruomenės atstovams.

„Per dykumą Dievas veda mus į laisvę“

Brangūs broliai ir seserys! 

Kai mūsų Dievas apsireiškia, jis skelbia laisvę: „Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų“ (Iš 20, 2). Taip prasideda Mozei ant Sinajaus kalno duotas Dekalogas. Žmonės puikiai supranta, apie kokį egzodą Dievas kalba: vergovės patirtis vis dar įspausta jų kūne. Tauta dykumoje gauna Dešimt žodžių kaip kelią į laisvę. Mes juos vadiname „įsakymais“, pabrėždami stiprią meilę, kuria Dievas ugdo savo tautą. Tai iš tiesų galingas kvietimas į laisvę. Jis nesibaigia vienu įvykiu, nes bręsta kelionėje. Kaip Izraelis dykumoje vis dar nešiojasi savyje Egiptą – dažnai ilgėdamasis praeities ir murmėdamas prieš Dangų bei Mozę, – taip ir šiandien Dievo tauta savyje nešiojasi slegiančius pančius, kuriuos turi apsispręsti palikti. Tai suvokiame, kai netenkame vilties ir klaidžiojame per gyvenimą kaip po apleistą dykvietę, neturėdami bendrai siekiamo kelionės tikslo – Pažado žemės, į kurią galėtume veržtis. Gavėnia yra malonės metas, kai dykuma vėl tampa, kaip skelbia pranašas Ozėjas, pirmosios meilės vieta (plg. Oz 2, 16–17). Dievas ugdo savo tautą, kad ji išeitų iš vergijos ir patirtų perėjimą iš mirties į gyvenimą. Kaip jaunikis jis iš naujo patraukia mus prie savęs ir šnabžda meilės žodžius mūsų širdims.

Tęsdamas pastarųjų savaičių bendrųjų audiencijų katechezių ciklą, skirtą dorybėms ir ydoms, šį trečiadienį popiežius Pranciškus kalbėjo apie rūstumą, kuris gadina žmonių tarpusavio santykius, yra socialinės nesantaikos ir netgi karų priežastis. Vis dėlto, kai kuriais atvejais galima kalbėti ir pozityvų rūstumą – apie šventą pasipiktinimą kaip reakciją į neteisybę.

Sausio 31 dieną Bažnyčios liturginiame kalendoriuje yra minimas vienas iš žinomiausių naujųjų laikų šventųjų – kunigas Jonas Boskas, Šv. Pranciškaus Salezo draugijų (saleziečių) ir Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų steigėjas, jaunimo apaštalas ir globėjas.

Norint, kad taika pasaulyje sudygtų ir augtų, reikalinga esminė matrica: sveiki vyro ir moters santykiai. Tuo įsitikinusi naujoji Vatikano Pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų dikasterijos sekretorė s. Simona Brambilla.

Iš Mozambiko į Romos kuriją – s. Simona Brambilla, Paguodos seserų kongregacijos misionierė, popiežiaus Pranciškaus paskirta Pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų dikasterijos sekretore, dalijasi mintimis apie naująją tarnystę.

Konstantinopolio stačiatikių bendruomenė Lietuvoje šią savaitę kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl teisinio pripažinimo, kuris vėliau leistų gauti valstybės finansavimą.

Sausio pradžioje į Lietuvą atvykus egzarchato vadovui kunigui iš Estijos Justinusui Kiviloo (Justinusui Kivilui), šalyje baigta kurti Konstantinopolio patriarchato bažnytinė struktūra.

Antradienį, sausio 23 d., Vatikane pristatyta pirma knyga iš Maldos metams skirtos serijos su kardinolo Angelo Comastri samprotavimais apie maldos reikšmę ir su popiežiaus Pranciškaus pratarme.

Sekmadienį po „Viešpaties angelo“ maldos popiežius pranešė apie jau nuo šios dienos pradedamus Maldos metus, kuriais Bažnyčia rengsis artėjančiam 2025 m. jubiliejui.

Sekmadienio vakarą vienas Italijos televizijos kanalų perdavė interviu su popiežiumi Pranciškumi. Tarp gana ilgo pokalbio temų – reakcijos į neseniai paskelbtą dokumentą dėl palaiminimų, pasaulyje vykstantys karai, būsimos popiežiaus kelionės.

Kaip kasmet, sausio 18–25 dienomis minima maldos už krikščionių vienybę savaitė – daugiau kaip šimto meto istoriją turinti ekumeninė iniciatyva, prie kurios gana anksti prisijungė ir Katalikų Bažnyčia.

Nuo 1968 m. Pasaulinės Bažnyčių tarybos Tikėjimo ir konstitucijos komisija kartu su už ekumeninius ryšius atsakinga Šventojo Sosto žinyba (dabar – Krikščionių vienybės skatinimo dikasterija) nustato bendrą maldos savaitės temą ir paveda parengti bendrus apmąstymų ir maldos tekstus. Šių metų maldos už krikščionių vienybę savaitės tema – Evangelijos pagal Luką eilutę, kuri kartoja Dievo ir artimo meilės įsakymą: Mylėk Viešpatį, savo Dievą... ir mylėk savo artimą kaip save patį (plg. Lk 10, 27). Tekstus šių metų maldos savaitei parengė Burkina Faso krikščionių grupė, kuriai talkino toje šalyje gyvenantys Chemin Neuf  tarptautinės katalikų bendruomenės nariai.

„Fides“ paskelbė tikinčiųjų sąrašą, kurie 2023 m. tikėjimą paliudijo savo gyvybės kaina.

Los Andželo vyskupas augziliaras Davidas O‘Connellis – tarp dvidešimties pastoraciją vykdžiusių asmenų, nužudytų 2023 m. Vasario mėnesį 18 d. vyskupą nušovė jo namų tvarkytojos vyras.

Jonas Krikštytojas skelbė: „Po manęs ateina galingesnis už mane, – aš nevertas nusilenkęs atrišti jo kurpių dirželio. Aš jus krikštijau vandeniu, o jis krikštys jus Šventąja Dvasia“. Tomis dienomis atėjo Jėzus iš Galilėjos Nazareto, ir Jonas jį pakrikštijo Jordane. Vos tik išbridęs iš vandens, Jėzus pamatė prasiveriantį dangų ir Dvasią, tarsi balandį, nusileidžiančią ant jo. Ir iš dangaus pasigirdo balsas: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“. (Mk 1, 7-11)

Žmogus tyrinėja visatą, išranda mašinas ir vaistus, suteikia daiktams meninę ar poetinę formą, tačiau vis dėlto pati svarbiausia mūsų gyvenimo kelionė yra ieškojimas To, kuris mums visa tai suteikė.