2023 m. vasario 28 dieną, eidamas 79-uosius metus, mirė ilgametis „XXI amžiaus“ redaktorius Edvardas Šiugžda.
Jis gimė 1944 m. balandžio 17 d. Vilkaviškyje, vargonininko šeimoje. Kadangi tėtė dirbo skirtingose vietose (Vilkaviškyje, Pajevonyje, Alvite, Gražiškiuose), tai ir šeimai teko kilnotis iš vienos vietos į kitą, o Edvardas didžiąją vaikystės dalį praleido Pajevonyje.
1962 m. baigęs vidurinę mokyklą įstojo į Kauno politechnikos institutą. Jį baigęs pradėjo dirbti Kauno radijo montavimų moksliniame tyrimų institute radijo inžinieriumi.
IN MEMORIAM 
Pirmadienio vakarą Vilniaus Naujamiestyje įsikūrusioje kavą, daiktus ir žmones jungiančioje erdvėje „Demoloftas“ jaukiai ir betarpiškai pristatyta rašytojo Beno Bėranto trumpų istorijų knyga „Pirštų galiukais“.
Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje iki gruodžio 5 d. eksponuojama 15-oji tapytojo Algirdo Petravičiaus paroda „Prisilietimai“, nukelianti lankytojus į gamtos pasaulį. Pakalbinome parodos autorių, kuris papasakojo apie savo kūrybą, įkvėpimą bei atskleidė, kas yra geriausia jo patarėja.
Po sunkios ligos mirė Lietuvos estrados dainininkas Viktoras Malinauskas, pirmadienį pranešė lrt.lt.
Trys didieji Lietuvos miestai šiemet palaidojo 149 vienišus ar nenustatytos tapatybės žmones.
Susidomėjęs programavimu ir technologijomis, Tadas pasuko į telekomunikacijų sritį ir įsidarbino „Tele2“ salone Kaune. Kaip jis pats pasakoja, galimybė pirmam išbandyti naujausius įrenginius ir bendrauti su daugybe skirtingų žmonių padėjo kopti karjeros laiptais įmonės viduje.
Lietuvos nusipelniusios gydytojos vardo ir Nusipelniusios gydytojo garbės ženklo apdovanojimo reikšmingumą ir svarbą lengviau supranta ne pats žmogus, pelnęs apdovanojimą, bet jo aplinka. Tuo įsitikino ir Respublikinės Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos-endokrinologijos skyriaus vedėja, gydytoja gastroenterologė Gitana Acutė, kai Medicinos darbuotojų dienos proga sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys jai įteikė šį garbingą apdovanojimą. Grįžusi iš apdovanojimo ceremonijos Vilniaus Rotušėje gydytoja nusprendė, kad niekas nesikeičia – ji ir toliau dirbs kaip dirbusi savo darbą. Tačiau kolegų dėmesys, gėlių puokščių gausa, sveikinimo žodžiai leido suprasti, kad jos darbas ir pastangos, įvertintos pačiu aukščiausiu apdovanojimu, yra pelnytas jos darbo ir kasdienių pastangų įvertinimas. 
Iš Naujosios Akmenės kilusi Aistė kaip žuvis vandenyje nardo tarp skaičių ir siekia įsitvirtinti centralizuotos buhalterijos komandoje. Mergina sako, kad iš pradžių savęs neįsivaizdavo šioje srityje, bet dabar nekantrauja išbandyti save. Pašnekovė juokauja, kad ateityje norėtų tapti Lietuvos prezidente, kaip Gitanas Nausėda. Bet pradžioje siekia įgyti kuo daugiau patirties. 
Toks jau yra gyvenimo ratas – kažkas gimsta, kažkas miršta. Ir kartais mirtis gali būti kitokia, kartais ji gali turėti kitokią prasmę. Mirus žmogui, jo dalelė gali pratęsti gyvenimą kitam žmogui, kuris galbūt yra kažkieno tėtis, mama, brolis ar sesuo. Sprendimas dovanoti mirusio savo artimojo organus transplantacijai gelbsti ne vieną, o kartais net septynis žmones. 
Kai bombardavimas liaujasi, aš išeinu į gatvę. Man reikia išvesti šunį. Jis nuolat inkščia, dreba ir slepiasi už mano kojų.
Šiemet 
Atrodo, kad užduotis pristatyti pašnekovus sunkiai įveikiama, nes bet kokie bandymai įvardinti ir apibrėžti atrodo pernelyg banalūs, paviršutiniški. Visgi, norisi tikėti, kad perskaitę šį pokalbį suprasite, kodėl.
Vytauto Mačernio vardas įamžintas daugelyje vietų: pavadinta Mažeikių rajone esanti 
Šiandien, gruodžio 23 d., Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius ir gausus būrys kitų dvasininkų padėkos šv. Mišiose meldėsi už parapijos kleboną, Mažeikių dekanato vicedekaną kun. Gintarą Lengviną, jo 50-ties metų sukakties proga.
Ramutės Skučaitės kūrybos pasaulis ir poetinis kelias yra šviesus, primenantis saulės kupiną vaikystės dieną. Savo 90-ąjį jubiliejų Poetė pasitiko su nauja knyga vaikams „Liepos mėnesį po liepa“, poezijos rinkiniu suaugusiems „Buvau atėjus“ ir dvikalbe V. Nabokovo eilėraščių vertimų rinktine „Spektaklis“. 
Gruodžio 16 d. Mažeikių rajono Sedos kultūros centro direktoriui Gintautui Griškėnui įteikta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija „Už aktyvią, kūrybingą veiklą kultūros centruose“. G. Griškėno kandidatūrą premijai gauti teikė Mažeikių rajono savivaldybės meras Vidmantas Macevičius, Sedos seniūnija, Dagių ir Sedos bendruomenės.
Lapkričio 23 d., eidamas 97-uosius metus, mirė partizanas, politinis kalinys, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, Laisvės premijos laureatas Juozas Jakavonis-Tigras.
Lapkričio 10-13 dienomis Brescia, Italija vyko trečiasis tarptautinis dirigentų konkursas Città du Brescia - Giancarlo Facchinetti, kuriame dalyvavo 36 dirigentai iš Europos, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos. Konkurso organizatoriai „dèdalo ensemble“ (IT) vadovaujami maestro Vittorio Parisi grojo viso konkurso metu. 
„Mano žiniomis, kažkur bažnyčios gale turėtų būti bent vienas profesionalus operos solistas. Ar yra tokių?“ – savo pasirodymo festivalyje SIELOS 2021 metu į publiką kreipėsi pianistė Audronė Juozauskaitė. Atsakymo nereikėjo ilgai laukti – iš suolo pakilo visiems gerai pažįstamas dainininkas
Spalio 29-ąją sukako 90 metų aktyviai disidentei, politinei kalinei, Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos platintojai ir vertėjai, Eucharistijos bičiulių sąjūdžio įkūrėjai vienuolei Jadvygai Gemai Stanelytei.
Iki to laiko, kol tarp Lietuvos ir Lenkijos gyvenusios poros namuose sukrykštė dvi mažylės, jie nuėjo ilgą išbandymų kelią. Būta ir liūdesio, ir pykčio, bet niekada neišblėso viltis, kad išsipildys taip trokštama tėvystė. 
Netekome gydytojos onkologės chemoterapeutės
1987 metais poeto Eugenijaus Matuzevičiaus iniciatyva Žemaičių Kalvarijoje įkurtas poeto Vytauto Mačernio muziejus. Jame eksponuojamos poezijos knygos, nuotraukos, dokumentai bei asmeniniai poeto daiktai. Medžiagą – eksponatus, nuotraukas – muziejui rinko, prisiminimus užrašinėjo kraštotyrininkas Konstantinas Bružas, mokytojas Juozas Nėniškis, bibliotekininkė V. Garbenčienė ir kiti, kuriems buvo svarbu išsaugoti šiame krašte gimusio poeto atminimą. 
Daugiau kaip 20 metų vydmantiškiai kuria savo parapiją ir turi didžiausią svajonę – pasistatyti bažnyčią. Įgyvendinti svajonę jiems padeda prieš penkerius metus į šią parapiją vyskupo paskirtas kun. Karolis Petravičius. Dvasininkas ne tik savo menine prigimtimi – tapytais paveikslais ir rengiamais koncertais – renka aukas Dievo namų statybai, bet ir turi unikalią Dievo dovaną – burti apie save žmones. Poetiškos sielos Dievo tarnas net sapne matė būsimos bažnyčios vaizdą ir gintarinį altorių. Paradoksas ar ne, bet parapijos klebono sapnas virsta realybe.
Mažeikių kraštą garsina ne vienas amatininkas, savo amatui atidavęs visą širdį, aistrą, atsakingumą, profesionalumą ir laiką. Šiemet du kaimynai – Sedos miestas ir Židikų miestelis – gali didžiuotis gavę tautinio paveldo produkto sertifikatą. Sediškiai puikuojasi pusmarškone koše, o židikiškiai – žemaitiškais sijonais, liemenėmis, prijuostėmis, vyriškomis kelnėmis, rankšluosčiais, audžiamais Židikų kultūros centre tautodailininkės Irinos Klemenienės. 
Mes dar tik susipažįstame su socialinio darbuotojo kasdieniu darbu, profesijos iššūkiais ir tais vidiniais medaliais, kuriuos kiekvienas nuoširdžiai savo darbą dirbantis socialinis darbuotojas sakosi gaunantis iš žmonių, kuriems ištiesia pagalbos ranką. 
„Pardaviau visus savo daiktus, drabužius ir atėjau štai taip – su viena suknia, kurią dabar ir esu apsirengusi. Irake artimų šeimos narių neturiu. Manimi paeiliui rūpinosi tolimesni giminės – kas savaitę ar dvi keliaudavau iš vienų namų į kitus. Tačiau neseniai man buvo diagnozuotas vėžys. Todėl noriu prieš mirtį dar bent kartą pamatyti savo vaikus, kurie yra Europoje. O tada galiu ramiai numirti. Daugiau man iš Europos nieko nereikia“, – sėdama lauke tik ant žemės patiesto kartono lakšto pasakoja 70-ies metų Sevė, į Lietuvą atvykusi iš Irako. 
