Kavaliauskas




Auksinis gyvenimo jubiliejus paminėtas bendra malda

Šiandien, gruodžio 23 d., Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius ir gausus būrys kitų dvasininkų padėkos šv. Mišiose meldėsi už parapijos kleboną, Mažeikių dekanato vicedekaną kun. Gintarą Lengviną, jo 50-ties metų sukakties proga.

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija – poetei Ramutei Skučaitei

Ramutės Skučaitės kūrybos pasaulis ir poetinis kelias yra šviesus, primenantis saulės kupiną vaikystės dieną. Savo 90-ąjį jubiliejų Poetė pasitiko su nauja knyga vaikams „Liepos mėnesį po liepa“, poezijos rinkiniu suaugusiems „Buvau atėjus“ ir dvikalbe V. Nabokovo eilėraščių vertimų rinktine „Spektaklis“. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos 2021metų premija Ramutei Skučaitei skiriama už „Už subtilios poezijos takelį, vedantį skaitytoją per gražų ir trapų pasaulį, už jautrią vertėjos klausą“.

G. Griškėnui – Kultūros ministerijos premija

Gruodžio 16 d. Mažeikių rajono Sedos kultūros centro direktoriui Gintautui Griškėnui įteikta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija „Už aktyvią, kūrybingą veiklą kultūros centruose“. G. Griškėno kandidatūrą premijai gauti teikė Mažeikių rajono savivaldybės meras Vidmantas Macevičius, Sedos seniūnija, Dagių ir Sedos bendruomenės.

Mirė partizanas Juozas Jakavonis-Tigras

Lapkričio 23 d., eidamas 97-uosius metus, mirė partizanas, politinis kalinys, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, Laisvės premijos laureatas Juozas Jakavonis-Tigras.

LGGRTC reiškią nuoširdžią užuojautą Juozo Jakavonio artimiesiems ir bendražygiams.

Juozas Jakavonis ginkluoto pasipriešinimo okupantams kelią pasirinko būdamas 19-os metų, 1944 lapkričio 16 d. tapdamas Adolfo Ramanausko-Vanago būrio partizanu.

Tarptautiniame dirigentų konkurse lietuvės Raimondos Skabeikaitės sėkmė

Lapkričio 10-13 dienomis Brescia, Italija vyko trečiasis tarptautinis dirigentų konkursas Città du Brescia - Giancarlo Facchinetti, kuriame dalyvavo 36 dirigentai iš Europos, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos. Konkurso organizatoriai „dèdalo ensemble“ (IT) vadovaujami maestro Vittorio Parisi grojo viso konkurso metu. 

Konkurso programą sudarė išimtinai šiuolaikiniai 20-21 amžiaus kamerinės muzikos kūriniai: I. Stravinskio „L’Historie du Soldat“, E. Varese „Octandre“, F. Donatoni „Arpege“, P. Boulez „Derive 1“. Finale skambėjo Facchinetti „Divertimento III“ ir komisijos išrinkti numeriai iš A. Schönberg „Pierrot Lunaire“. 

Jubiliejinę šventę pagyvino netikėtai bažnyčioje pasirodęs Liudas Mikalauskas

„Mano žiniomis, kažkur bažnyčios gale turėtų būti bent vienas profesionalus operos solistas. Ar yra tokių?“ – savo pasirodymo festivalyje SIELOS 2021 metu į publiką kreipėsi pianistė Audronė Juozauskaitė. Atsakymo nereikėjo ilgai laukti – iš suolo pakilo visiems gerai pažįstamas dainininkas Liudas Mikalauskas. Lydymas žiūrovų ovacijų, jis nusimetė paltą, žengė į daugelio akiai neįprastą sceną ir duetu su A. Juozauskaite atliko kelias šios kompozitorės kūrybos giesmes. Tai nustebino ne tik susirinkusius į koncertą Palangos bažnyčioje, bet ir renginio organizatorius bei pačią pianistę. Tačiau atsitiktinumų nebūna – paaiškėjo, kad būtent palangiškė menininkė prieš vienuolika metų paskatino muzikiniame televizijos projekte išgarsėjusį bosą pradėti karjerą Operos teatre. 

Jadvygai Gemai Stanelytei – 90 metų

Spalio 29-ąją sukako 90 metų aktyviai disidentei, politinei kalinei, Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos platintojai ir vertėjai, Eucharistijos bičiulių sąjūdžio įkūrėjai vienuolei Jadvygai Gemai Stanelytei.

Pro memoria

Netekome gydytojos onkologės chemoterapeutės

Nijolės Šatkauskienės

(1950-12-21 – 2021-10-27)

Su giliu liūdesiu pranešameė, kad po sunkios ligos Amžino poilsio išėjo Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos Chemoterapijos skyriaus vedėja Nijolė Šatkauskienė, palikusi didžiulį netekties skausmą ne tik buvusių kolegų, bet ir artimųjų, buvusių pacientų širdyse.

N. Šatkauskienė gimė 1950 metų gruodžio 21 d. Anykščiuose. 1974 metais baigė Kauno valstybinį medicinos universitetą ir įgijo gydytojo terapeuto kvalifikaciją.

Vytauto Mačernio muziejuje – poeto eksponatai

1987 metais poeto Eugenijaus Matuzevičiaus iniciatyva Žemaičių Kalvarijoje įkurtas poeto Vytauto Mačernio muziejus. Jame eksponuojamos poezijos knygos, nuotraukos, dokumentai bei asmeniniai poeto daiktai. Medžiagą – eksponatus, nuotraukas – muziejui rinko, prisiminimus užrašinėjo kraštotyrininkas Konstantinas Bružas, mokytojas Juozas Nėniškis, bibliotekininkė V. Garbenčienė ir kiti, kuriems buvo svarbu išsaugoti šiame krašte gimusio poeto atminimą.

Kunigo sapnas, virstantis tikrove

Daugiau kaip 20 metų vydmantiškiai kuria savo parapiją ir turi didžiausią svajonę – pasistatyti bažnyčią. Įgyvendinti svajonę jiems padeda prieš penkerius metus į šią parapiją vyskupo paskirtas kun. Karolis Petravičius. Dvasininkas ne tik savo menine prigimtimi – tapytais paveikslais ir rengiamais koncertais – renka aukas Dievo namų statybai, bet ir turi unikalią Dievo dovaną – burti apie save žmones. Poetiškos sielos Dievo tarnas net sapne matė būsimos bažnyčios vaizdą ir gintarinį altorių. Paradoksas ar ne, bet parapijos klebono sapnas virsta realybe.

Audėjai I. Klemenienei – sertifikatas už Lietuvos tautinio paveldo saugojimą ir populiarinimą

Mažeikių kraštą garsina ne vienas amatininkas, savo amatui atidavęs visą širdį, aistrą, atsakingumą, profesionalumą ir laiką. Šiemet du kaimynai – Sedos miestas ir Židikų miestelis – gali didžiuotis gavę tautinio paveldo produkto sertifikatą. Sediškiai puikuojasi pusmarškone koše, o židikiškiai – žemaitiškais sijonais, liemenėmis, prijuostėmis, vyriškomis kelnėmis, rankšluosčiais, audžiamais Židikų kultūros centre tautodailininkės Irinos Klemenienės.

Iš Irako atvykusi senolė Sevė: Iš Europos aš nieko nenoriu, tik leiskite man prieš mirtį dar kartą pamatyti vaikus

„Pardaviau visus savo daiktus, drabužius ir atėjau štai taip – su viena suknia, kurią dabar ir esu apsirengusi. Irake artimų šeimos narių neturiu. Manimi paeiliui rūpinosi tolimesni giminės – kas savaitę ar dvi keliaudavau iš vienų namų į kitus. Tačiau neseniai man buvo diagnozuotas vėžys. Todėl noriu prieš mirtį dar bent kartą pamatyti savo vaikus, kurie yra Europoje. O tada galiu ramiai numirti. Daugiau man iš Europos nieko nereikia“, – sėdama lauke tik ant žemės patiesto kartono lakšto pasakoja 70-ies metų Sevė, į Lietuvą atvykusi iš Irako.

Mažeikiškės A. Riškutės nuotraukos – užsienio mados žurnaluose

23-ejų metų Austėja Riškutė sėkmingai kopia karjeros laiptais – merginos darbai publikuojami Prancūzijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Ispanijos mados žurnaluose. Fotografija Austėją lydi nuo vaikystės. Tuomet tai buvo tik žaidimas, vėliau tapęs hobiu, o šiuo metu – darbu. Merginos talentas ir pastangos nelieka nepastebėti: ji yra pelniusi ne vieną apdovanojimą fotografijų konkursuose, o 2020 m. Mažeikių muziejuje su nuotraukų serija „9 pavasariai“ tapo laureate.

Kaip pasirinko mados fotografiją ir kokie šios meno srities užkulisiai, mergina pasidalino interviu.

Piligriminis Camino Lituano žygis, kurį vertėtų praeiti kiekvienam

Pandemijos laikotarpiu vis populiaresnės darosi kelionės Lietuvoje, norint išvengti nepatogumų keliaujant į kitas šalis. Norintiems išleisti kuo mažiau pinigų, tačiau pamatyti didelę dalį Lietuvos yra puikus sprendimas – piligriminis 500 km Camino Lituano žygis per Lietuvą. „Kelias prasideda ties Latvijos–Lietuvos siena Žagarėje, vingiuoja per Šiaulių, Kauno, Alytaus apskritis iki pat Lazdijų. Keliaujančių patogumui, Camino Lituano suskirstytas į vidutiniškai 25 kilometrų dienos kelionės etapus. Visą kelio maršrutą sudaro 20 etapų. Visas maršrutas per Lietuvą sužymėtas mėlynomis Šv. Jokūbo kriauklėmis ir geltonomis rodyklėmis“, – maršrutą pristatė žygeivė Lauryna Dalmotaitė, kuri pasidalino savo įspūdžiais iš Camino Lituano kelio.

Užmiršta istorija: į Sibirą ištremtų Lietuvos žydų šeimų likimai

Prieš 80 metų, 1941 m. „juodąjį birželį“, prasidėjo pirmoji masinė Lietuvos gyventojų tremtis į Sibirą. Tarp ištremtųjų buvo ir apie 3000 Lietuvos žydų – mokytojų, gydytojų, verslininkų ir paprastų darbininkų, kurie kartu su kaimynais lietuviais atsidūrė Sibiro platybėse. Jų istorijos – dar vienas žiaurių sovietinių represijų prieš taikius gyventojus liudijimas.

A. Kavaliauskaitė: Maljorka pakeitė mano gyvenimą

Kartais gyvenime reikia kardinalių pokyčių, kad atrastum tikrąjį save. Žurnalistė ir knygų autorė Akvilė Kavaliauskaitė nusprendė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą vos tik baigė studijas universitete – kelis mėnesius ji gyveno ispaniškoje Maljorkoje. Nors nuo to laiko jau praėjo 10 metų, iki šiol jai išgirdus žodį „Maljorka“, per nugarą nubėga malonūs šiurpuliukai. Ji atvira – be pabėgimo į šią salą nebūtų tuo, kuo yra dabar.

Paveikslai, tapyti siūlais

Megztų paveikslų „tapytojai“ Liudvikai Normontienei atminti

(1927-08-18–2021-04-27)

„Vis tas atidėliojimas... Kaip negalima nieko atidėti rytojui... Kai buvo numegzta 40 paveikslų, muziejuje buvo eksponuojami mamos darbai, nors mama labai vengė viešumo. O kai pasiekė šimtą paveikslų ir gimė patys gražiausi darbai, parodos taip ir nespėjome padaryti, o mintijome gal Zitai Kelmickaitei parodyti“, – apgailestauja Lina Kesminienė, kad taip ir nespėjo plačiajai visuomenei pristatyti a. a. mamos Liudvikos Normontienės, paveikslų tapytojos siūlais, darbų. Dabar jos buvimą mena tik likę daiktai ir neįprasta technika atlikti paveikslai, kurie puošia ne vieno mažeikiškio namo sienas, nemažai jų iškeliavo į Norvegiją, Rusiją, Olandiją.

G. Šakinis: „Reikia bandyti viską, nesvarbu, pavyks ar ne“

Visai neseniai mažeikiškis, Pavasario pagrindinės mokyklos moksleivis, Gvidas Šakinis užėmė prizinę, antrąją, vietą III Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados šalies etape. Šiam jaunuoliui veiklos nestinga: groja pianinu, vargonais, o laisvalaikį leidžia bažnyčioje – priklauso Mažeikių Šv. Pranciškaus ateitininkų kuopai. Nors laisvalaikio praleidimo galimybės ir apsunkintos, Gvidas namie nesėdi. Anot jo, kad ir kokios būtų aplinkybės, žmogus neturėtų bijoti užsiimti savo mėgstama veikla. 

Mokslus iškeitė į mylimą darbą

Nors dažniausiai dvylika klasių pabaigę jaunuoliai skuba mokyklos suolą iškeisti į universiteto auditoriją, kai kuriems šis scenarijus pasisuka kiek kitaip. Taip atsitiko ir kauniečiui Edgarui Skesteniui, kuris, susistabdęs pradėtas studijas, savo pašaukimą atrado įsidarbinęs vienoje prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvių. Vos per metus sparčiai karjeros laiptais pakilęs ir dabar vadovo pareigas užimantis jaunuolis pasakoja, kad šiuo metu didžiausią prioritetą skiria komandai, kuri karantino metu tapo tikrais šeimos nariais.

E. Arutiunian: „Pripažįstu, buvo gėda prašyti pagalbos“

Kovo mėnesį virtualioje erdvėjevykęsVilniaus Karaliaus Mindaugo „Lions“ klubo ir Išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ braziliškosios kultūros paramos vakaras buvo itin sėkmingas. Jis skirtas „Feniksų“ draugijos narei Elžbietai Arutiunian, sergančiai išsėtine skleroze –lėtine degeneracine centrinės nervų sistemos liga. Projekto metu surinktų lėšų pakaks net 70 treniruočių „KinisiForo“ treniruokliu.

V. Mockevičius: „Aš noriu, kad mano gyvenimas kuo ilgiau būtų kokybiškas“

Balandžio 7 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė sveikatos diena. Šiuo sudėtingu laikmečiu sveikatos tema ypač aktuali. Kokiais būdais galima sveikatą išsaugoti, ją stiprinti ar net ir susigrąžinti, per savo neišmanymą apleidus ją, kalbiname Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės narį, Alytaus miesto garbės pilietį Vytautą Mockevičių, šiandien švenčiantį 89-ąjį gimtadienį.

99-ių metų Marijona pretenduoja tapti tvariausiai gyvenančia Lietuvos senjore

Vyriausioji „Senjorai nešvaisto“ konkurso dalyvė Marijona Simanavičienė balandžio mėnesio pabaigoje švęs garbingą jubiliejų – jai sukaks 100 metų. Nuo vaikystės pratusi nieko nešvaistyti, šiandien Marijona gyvena tikrą „zero waste“ gyvenimą – iš atliekų gamina dekoracijas, o iš stiklo butelių, senų maišų, karolių, suplyšusių pėdkelnių ji daro gėlės ir dekoruoja vazas.

Per Velykas atsiradusio donoro kepenys jauną moterį ištraukė iš anapusinio pasaulio

Kaskart pavasarį, per šv. Velykas, panevėžietė Eglė Kadžiulienė (39 m.) išgyvena itin stiprius jausmus. Ji vėl ir vėl švenčia gyvenimą, tačiau be jaudulio ir atminties žvakučių neapsieina. Lygiai prieš 13 metų jauna moteris dėl žaibinės kepenų ligos formos atsidūrė ties nebūtimi. Komos ištikta Eglė geso su kiekviena minute, tačiau viską pakeitė netikėtai atsiradęs donoras. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pakalbino Eglę Kadžiulienę.   

Vieno tėčio istorija

Kasmet dėl skyrybų be vieno iš tėvų Lietuvoje lieka apie 7 tūkstančiai vaikų. Nors vaikų ryšys su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama dažniausiai nenutrūksta, tačiau daugiausia vaiko auginimo rūpesčių tenka tam iš tėvų, su kuriuo vaikas lieka gyventi. Didelis iššūkis, jei mamai ar tėčiui vieniems tenka auginti priešingos lyties vaiką, nei jie patys: mamai – sūnų, tėčiui – dukrą. Daugiausia problemų kyla, kai vaikai įžengia į lytinio brendimo amžių. Pateikiame jums vienišo, dukrą auginančio tėčio pasakojimą. Kaip elgtis auginant priešingos lyties vaiką pataria Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos socialinė darbuotoja Gitana Salickienė.

B. Minutkienė: „Pasaulis neapsiriboja jau išmoktais dalykais, todėl visą gyvenimą turime išlikti mokiniai“

Užpaliuose gyvenanti 55-erių B. Minutkienė, paklausta, ką galėtų daryti visą gyvenimą, atsako nesusimąstydama – mokytis, jei tik būtų toks mokinio etatas. Sykį vaikystėje ji buvo pabėgusi į mokyklą – slapta nusekė brolį, nes buvo labai įdomu, ką jis ten veikia. „Dar ir dabar puikiai atsimenu jausmą, kai pravėriau klasės duris. Labai norėjau mokytis, ir šiandien tas noras nė kiek ne mažesnis, todėl tai darau, kai tik turiu laisvo laiko“, – šypsosi Birutė.

Širdies persodinimą išgyvenęs 25-erių Mantas: „Transplantacija – tai gyvenimo pratęsimas“

25-erių Mantas jau daugiau kaip pusmetį gyvena su persodinta donoro širdimi. Su širdies yda gimęs jaunas vyras iki tol visą gyvenimą gyveno ribojamas savo sveikatos būklės, o ligoninės ir sanatorijos jam buvo įprasta vieta nuo pat vaikystės. Tačiau pusmetis po transplantacijos jo gyvenime visai kitoks – pagaliau jis gyvena tokį gyvenimą kaip visi, apie ką visada ir svajojo.

Valstybės Nepriklausomybės stipendija paskirta Mariui Ėmužiui

Vasario 11 d. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija nusprendė 2021 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendiją skirti dr. Mariui Ėmužiui.

M. Ėmužis Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijai pateikė projektą „Penktoji kolona nepriklausomoje Lietuvoje 1919–1940 m.: komunistinis pogrindis ir jo tinklaveika“. Tyrimo tikslas – ištirti konfliktus tarp LKP lyderių, blokų susidarymą bei jo įtaką sovietų Lietuvos administracijos formavimuisi po okupacijos.

Valstybės vadovai sveikina pianistą P. Geniušą 60-ojo jubiliejaus proga

Valstybės vadovai šeštadienį pasveikino pianistą pianistą, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorių Petrą Geniušą 60-ojo jubiliejaus proga.

„Kai scenoje Jūs prisiliečiate prie fortepijono klavišų ir suskamba muzika, prieš mus visa savo jėga ir estetikos grožiu atsiveria Jūsų talentas – didžių kūrėjų ir asmenybių dovana, leidžianti išgirsti aiškiau, išjausti giliau, matyti jautriau. Ir tai kiekvieną kartą patvirtina, kad muzika – tai Jūsų gyvenimas, likimas ir pašaukimas, savaip išieškota ir išgyventa istorija“, – rašoma prezidento Gitano Nausėdos sveikinime.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode