Savivaldybės sunerimusios, jog Lietuvos gyventojai labai greitai nebeturės galimybės gauti kokybiškų žemės ūkio paslaugų, ir tai lems dar didesnę atskirtį tarp miesto ir kaimo vietovių.

Valstybines miškų urėdijas suvienysianti įmonė Valstybinių miškų urėdija galėtų įsikurti Panevėžio rajone, siūlo Aplinkos ministerija.

     Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, stiprindami aplinkosauginę kontrolę, vykdo teritorijų apžvalgas ne tik iš sausumos bei vandens, bet ir iš oro. Pareigūnams talkina Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų kariškiai, kurie skraidina sraigtasparniu. Iš viršaus puikiai matosi pažeidimai, kuriuos važiuojant automobiliu ar einant pastebėti sunku.

Šiemet apie 4 mln. tonų grūdų eksportuoti ketinantys Lietuvos grūdininkai sako, kad grūdų transportavimo į Klaipėdos uostą procesas turėtų būti sklandus. Tačiau konkurencija dėl šių krovinių šiemet turėtų būti aršesnė.

Vasaros laikotarpiu viena aktualiausių miško apsaugos problemų – miško apsauga nuo gaisrų. Pievų, pamiškių išdžiūvusi žolė, spygliuočių jaunuolynai lengvai užsiliepsnoja nuo mažiausios kibirkšties, todėl miško savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo saugoti mišką bei tinkamai taikyti priešgaisrines apsaugos priemones.

Lietuvoje pastaraisiais metais didėja nepramoniniu būdu pagamintų kiaušinių paklausa ir atsiranda vis daugiau norinčiųjų auginti vištas dedekles. Dabar smulkiesiems ūkininkams kiaušinius realizuoti  bus gerokai paprasčiau  – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) supaprastino kiaušinių tiekimo rinkai reikalavimus.

Pasibaigus žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimui žemdirbiai raginami nedelsti ir pranešti apie sutvarkytus buvusius arba naujus netinkamus paramai gauti žemės plotus.

Afrikinio kiaulių maro (AKM) židinio likvidavimo darbus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai vykdė ir savaitgalį. Iš viso nuo liepos 14 d. UAB „Beržų kompleksas” priklausančioje kiaulių fermoje (Šilų kaimas, Jonavos r.) nugaišinta ir utilizuota beveik pusė, t.y. 9 830 kiaulių.

Š. m. liepos 12 d. Liepų kaimo (Kėdainių r.) laukuose vyko respublikinės artojų varžybos, kuriose susirungė geriausi šalies artojai. 

Siekdama atsakingo augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimo žemės ūkyje, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos šią savaitę pradėjo grūdinių ir ankštinių kultūrų pasėlių stebėjimą. Jo metu didelis dėmesys bus skiriamas herbicidų, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga glifosatas, naudojimui.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šių metų birželio 16 d. pranešimu informavo apie UAB „Joniškio grūdai“ sustabdytą pašarų platinimą dėl jų gamyboje panaudotų gyvsidabriu užterštų pašarinių mielių žaliavų (importuotojas UAB „Raleksas“, kilmės šalis – Rusijos Federacija).

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – AVMI) informuoja, kad iki liepos 15 d. visi miško valdytojai turi deklaruoti ir sumokėti privalomuosius 5 proc. atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomuose miškuose, taip pat už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką. Tai aktualu gyventojams, kurie pardavė medieną ar nenukirstą mišką ir pajamų gavo šių metų pirmajame pusmetyje. Juridiniai asmenys šį mokestį moka kas mėnesį, iki kito mėnesio 15 d.

Žemės ūkio ministerijoje birželio 22 d. įvykusiame Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos Stebėsenos komiteto posėdyje kartu su Europos Komisijos (EK) atstovais diskutuota svarbiais Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos (toliau – Veiksmų programa) įgyvendinimo klausimais.

Ūkininkai, vykdantys veiklas pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones ar tęsiantys įsipareigojimus pagal ankstesnio finansinio laikotarpio programą, turėtų nepamiršti, kad tam tikrus ūkio darbus jie turi užbaigti iki liepos 1 d.

Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius ir savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas įsitikinę, kad kuo skubiau sutelkus visas suinteresuotas puses – ministerijas, savivaldos atstovus, ūkininkus, medžiotojus, reikia imtis priemonių sprendžiant nevaldomos stumbrų bandos keliamas problemas ir grėsmę žmonėms.

Trečiadienį į protestą prie Seimo susirinkus maždaug 100 miškų urėdijų reforma nepatenkintų jų darbuotojų bei profesinių sąjungų atstovų, o Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pranešė, jog reformos priėmimas atidedamas iki rudens. Dar antradienį ryte jis sakė, kad įstatymo pataisos bus priimtos Seimo pavasario sesijoje.

Milžiniška rinka mėsos ir žuvies produktams, neribotos galimybės pasireikšti šalies lengvajai pramonei, IT sektoriaus plėtra – tokios gali būti Lietuvos verslo galimybės Kazachijos rinkoje. O mainais Lietuvą galėtų pasiekti Kazachstano grūdai, kroviniai į Klaipėdos jūrų uostą ir, galbūt, ne viena dešimtis studentų į mūsų aukštąsias mokyklas, įsitikinęs žemaičiams gerai pažįstamas dr. Jonas Jagminas.

Seimo pirmininkas mano, jog stringanti urėdijų reforma bus patvirtinta Seimo pavasario sesijoje, kuri turėtų baigtis birželio pabaigoje ar liepos pradžioje.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad uždrausta prekiauti viena granatų sulčių „Tichvinskij Ujezd“ partija. Sprendimas priimtas nustačius, kad sultyse pridėta saldiklio kalio acesulfamo, kurio naudojimas sulčių gamyboje – draudžiamas.

Televizijos laidoje pamatytas vaizdas Arūnui Oškučiui įsiminė ilgam ir tiesiogine prasme pakeitė gyvenimą – siužetas apie renkamas paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ tapo stimulu pradėti ūkininkauti. Viename iš šalies universitetų programuotoju dirbantis jaunas vyras susižavėjo galimybe prasmingai išnaudoti laisvą laiką ir „įdarbinti“ iš močiutės paveldėtą žemę, tad užpildė paraišką paramai gauti ir, nelabai tikėdamasis, ją gavo. Taip prasidėjo Oškučių braškių verslo pradžia.

Jaunieji ūkininkai kviečiami nuo liepos 3 d. teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Paraiškas bus galima teikti iki liepos 31 d. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 14 mln. EUR paramos.

Galima drąsiai sakyti – Lietuvos ūkininkai pamažu atranda kooperaciją. Paprastais žodžiais kooperaciją galima apibūdinti kaip ūkių bendradarbiavimą, kurio tikslas – ne tik paprastesnis ūkio valdymas, bet ir stipresnė derybinė pozicija su žemės ūkio produkcijos perdirbėjais, o tai tiesiogiai susiję su didesniu ūkininkų pelnu. Šalyje kooperatyvų netrūksta ir ūkininkai, ypač smulkūs, stengiasi išnaudoti visus įmanomus kooperacijos privalumus.

  Vyriausybės programoje numatyta skatinti projektines iniciatyvas smulkių ūkių kooperacijos ir kitomis inovatyviomis bendradarbiavimo formomis (klasteriai, tinklai). Žemės ūkio ministerijai patraukli nedidelių parduotuvių tinklo, kuriame būtų prekiaujama smulkiųjų ūkininkų produkcija, idėja. Ją palaiko ir bendradarbiauti siekia jau ne vienerius metus Lietuvoje veikiantis tokių krautuvėlių tinklas „Vikis“.

Vokietijoje biodujų jėgainių suskaičiuojama daugiau nei 8000. Ir tai nestebina – perdirbtos žemės ūkio atliekos atneša trigubą naudą: leidžia išlaikyti švarią aplinką, tampa puikia trąša ir dar tai galimybė užsidirbti papildomai. Lietuvoje jau kurį laiką šioje srityje jaučiamas sujudimas. Ypač dabar, kai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP) biodujų jėgainėms įsirengti ūkininkai gali gauti finansinę paramą.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad Vyriausybei siūlant pertvarkyti mokesčių sistemą, mokesčiai smulkiesiems ūkininkams nedidės. Be to, anot jo, mokesčiai neturėtų didėti ir individualia veikla užsiimantiems asmenims.

Š. m. gegužės 30 dieną į Ignalinos rajono Dysnų, Linkmeno ir Pakaso ežerus įleisti pirmieji Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyryje išauginti sterkų jaunikliai. Žuvytės buvo šeriamos ir auginamos 3–4 savaites, ir, prasidėjus kanibalizmui, pradėtos įžuvinti į neišnuomotus vidaus vandens telkinius.

Lietuvos bendrovės balandį eksportavo 208,5 tūkst. tonų grūdų - 15,1 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku.

Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko vadovaujama delegacija birželio 1-2 d. lankysis Latvijoje, Rygoje.

Kiekvienais metais pasaulio vandenyse sugaunama per 100 mln. t žuvies ir jūros gėrybių, o visas arba dalį savo kasdienių pajamų iš žvejybos pramonės gauna daugiau nei 500 milijonų žmonių. Nenuostabu, kad ši pramonės sritis, viena vertus, turi milžinišką įtaką pasaulio ekonomikai ir žmonijos gerovei, o kita vertus – ypač stipriai veikia mūsų planetos gamtą.

Žemės ūkio mokslo taryba yra mokslo pažangos koordinavimo žemės ūkyje ekspertė ir patarėja. Gegužės 29 d. Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) įvykęs tarybos posėdis buvo skirtas bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pokyčiams po 2020 m. ir Lietuvos galimybėms aptarti.