Šiltas, maistingas, gardus patiekalas.

Reikės:

1 stiklinės perlinių kruopų,

1/4 vidutinio moliūgo,

5-6 skiltelių saulėje džiovintų pomidorų,

5-6 v.š aliejaus,

1 a.š kario,

0,5 a.š kajeno,

0,5-1 a.š druskos,

2-3 šakelės petražolių.

Petražolių, bazilikų, rozmarino ir kitų prieskoninių žolelių panaudojimas kulinarijoje labai įvairus – nuo maisto paskaninimo iki padažų, užtepėlių ar net aliejaus gamybos. Tačiau, pasak sertifikuotos mitybos specialistės Vaidos Kurpienės, dar svarbiau atkreipti dėmesį ne tik į skonines, bet ir organizmui naudingąsias žalumynų savybes. Dėl galimai gydomųjų bei įvairių ligų simptomus mažinančių savybių, prieskonines žoleles patariama naudoti ne tik sezono laikotarpiu, bet ir visus metus.

Jei reiktų rinkti rudensdesertų karalių, neabejotinai tai būtų obuolių pyragas. Šio skanumyno receptųgalima suskaičiuoti galybes. Įsipilkite šiltos arbatos į termo-puodelį ir įsidėkite obuolių pyrago į priešpiečių dėžutę – o ko ne tobulas planas po darbo ar savaitgaliui pasivaikščioti su draugais.

Kiekviena šeimininkė turi savo mėgstamų receptų, tačiau siūlome įvertinti ir galbūt niekada negamintų pyragų. Ar teko kada ragauti nesaldaus obuolių pyrago? Anot įvairių šaltinių, senovėje cukrus būdavo labai brangus, tad jis į kepinius pradėtas dėti šik šiais laikais.

Visi žino, kad svogūno pjaustymas – ne itin malonus procesas. Šį kartą papasakosime, kaip tą padaryti neišliejus nė vienos ašaros.

Naudokite šaltą vandenį. Naudoti jį galima keliais būdais: sušlapinti peilį prieš pjaustymą ir jo metu arba tiesiog kelioms minutėms užmerkti nuluptą svogūną.

Pasinaudokite šaldytuvu arba šaldikliu. Iš anksto bent valandą palaikykite šaldiklyje svogūną. Taip pat patartina palaikyti šaldytuve peilį (apie 15 minučių).

Ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Lietuvos pajūryje žuvies gaminti, taip kaip gamino kuršiai kopininkai niekas nemoka !

Kuršiškai žuviena ir baravykais įdaryta lydeka

Internetinė erdvė kuo toliau, tuo daugiau tampa prasimanytų, išgalvotų žinių maišalyne – mūsų dienų „žinios“ virsta sukurtais mitais, informacija jau nebėra informacija.

Virtuali bendruomenė, rydama vis daugiau tų pramanų, yra vis paviršutiniškiau informuojama, vis daugiau klaidinama, mulkinama ir kvailinama, nes šiuos mitus greituoju būdu ruošia žemo išsilavinimo paviršutiniško suvokimo ir supratimo žmonės.

Ypatingai daug netvarkos yra Lietuvos virtuvės ir kulinarijos terminijoje, nes čia bet kas, netyčia iškepęs kiaušinį ar užtepęs margarino ant batono, susireikšmina iki kulinarijos „žinovo“ su savo „neklystančia“, tačiau iš tiesų neišmanėliška nuomone.

Kvieičiame susipažinti su kaimišku tarkuotų bulvių cepelinų su mėsa, grietine ir spirgais receptu, kuris yra farmacininkės ir kulinarės Valerijos Gedžienės iš Gargždų 1960 metų receptas. Jos bulvinių valgių receptai buvo išspausdinti žurnaluose ir todėl išplito po visą Lietuvą.

Kai ateina ateina bobų vasara su savo besidraikančiais voratinkliais ir spalvingais gojais ir šilais, kvepiančiais baravykais, išskrenda gandrai, o į vagių nustekentą ubagų Lietuvą parskrenda iš jos bukagalvių ir korumpuotų seimūnų bei klerkų-činovnikų ištremti jauni žmonės, keliais sukrenta į dirvas, į bulvienojus, - prasideda kiekvienam lietuviui švenčiausia apeiga - bulviakasis. Ir kiekviena bulvė, builė, dūlė, kartupelis, pumputė, roputė, ropukas turi būti surinkta, paglamonėta rankomis, sukrauta į krepšius, supilta į maišus, sutempta ant kuprų ir suguldyta į aruodus. Ir turės jos, mūsų bulvelės-maitintojos dar nudžiūti, dar kartą kiekvieną jų reikės imti į rankas, apžiūrėti, atrinkti, paruošti taip, kad išsilaikytų iki pavasario, iki naujo bulviasodžio, kad jomis galėtų maitintis nabagišką dvasnojimą kenčiantys senoliai, kad vaikeliai, gaunantys nepriklausomos Lietuvos valdžios konclagerišką maisto davinį už du eurus parai ne tik sau, bet ir virėjoms bei mokytojams, turėtų kuo marinti nesutramdomą vaikišką alkį...

Rašantieji apie Lietuvos kulinarija ir valgius, lyg vapsvų sukandžioti, perskaitę vieno bukagalvio teiginį, kad būk tai bulvės Lietuvoje buvo pradėtos auginti XIX amžiuje ne tai prie Rietavo, ne tai prie Kretingos, o gal ir bukagalvio babūnės darže, vienas per kitą triukšmingai įrodinėja, kad lietuviai vėliausiai pasaulyje pradėjo auginti bulves.

Ši daržovė skaičiuoja daugiau nei 7 tūkst. metų. Ji yra kilusi iš Vidurio Amerikos, Meksikoje moliūgai auginti ir naudoti maistui, puošmenoms ar indams gaminti.

Vasara soduose ir daržuose subrandino saulėtuosius moliūgus: tai – tikra vitaminų bomba ir maistas sveikatai. Atkeliavę pas mus iš Meksikos, jie vis labiau populiarėja ir mūsų šalyje.

Visuomenės sveikatos instituto duomenimis, lietuviams ne itin rūpi mityba bei jų sveikata – vos 21,3 proc. šalies gyventojų rinkdamiesi maistą galvoja apie jo naudą organizmui. Europos komisija prognozuoja, kad tokia situacija lems liūdnas pasekmes – dėl netinkamos mitybos ir nepakankamo fizinio aktyvumo ateityje gali padaugėti lėtinių ligų, įvairių psichikos sveikatos sutrikimų ir kt. sveikatos problemų. Nors įpročių kaita – sudėtingas ir ilgas procesas, anot virtuvės šefo ir Lietuvos barbekiu kepėjų asociacijos nario Nerijaus Ižganaičio, klausimas „rūpintis savo sveikata, ar ne“ neturėtų net kilti.

Įdarui

• Kokosų pienas 250 gramų
• Juodasis šokoladas200 gramų
• Medus 1 valgomasis šaukštas

Ingredientai

• konservuoti pomidorai be odelės: 2 skardinės (po 400 gramų)
• pankoliai: 1
• česnako skiltelės: 2
• paukštienos sultinys: 300 mililitrų
• baltas sausas vynas: 150 mililitrų
• balta žuvies filė: 400 gramų
• išvirtos ir išlukštentos krevetės: 200-300 gramų
• petražolės: pluoštelis
• aitrioji paprika: truputėlio
• saldžioji paprika: 1 arbatinio šaukštelio
• alyvuogių aliejaus: 2 valgomųjų šaukštų

• Paruošimo laikas: Apie 30 min.
• Porcijų skaičius: 4

Ingredientai:

• Silkė, ZIGMO šalto rūkymo (file)
• Brokoliai
• Spanguolės, (džiovintos)
• Svogūnai, raudonas
• Majonezas
• Petražolės

Bene paprasčiausias patiekalas, kurį sugeba pasigaminti daugelis, yra makaronai. Tačiau ne kiekvienam prekybos centre pavyksta išsirinkti naudingą organizmui produktą.

Gaminimo eiga:

Dubenėlyje gerai išplakti kiaušinius su druska. Tada supilti alų, sudėti trintą česnaką, berti pipirų ir vėl gerai išplakti. Tada cukinijų griežinukus pamirkyti plakinyje, apvolioti džiūvėsėliuose ar miltuose ir kepti įkaitintame aliejuje keletą minučių. 

Skanaus.

Ingredientai:

• Pomidorai, 2 kilogramai
• Paprika, raudona, 700 gramų
• Čili pipiras , 200 gramų
• Morkos, 300 gramų
• Česnakas, mažiukas, 1 vienetas
• Svogūnai, 4 vienetai
• Petražolės, šaknis, 1 vienetas
• Aliejus, kepimui
• Cukrus, 0,5 stiklinės
• Druska, 3 valgomieji šaukštai
• Actas, 0,5 stiklinės

 Ingredientai:

• Miltai, 400 gramų
• Šokolado gabaliukai,170 gramų
• Sviestas,160 gramų
• Cukraus pudra,100 gramų
• Medus,40 gramų
• Kiaušiniai,2 vienetai
• Apelsinų sultys,25 gramai
• Nesaldinta kepinių kakava,10 gramų
• Apelsinų žievelės,1 arbatinis šaukštelis
• Druska,0,2 arbatinio šaukštelio
• Kepimo milteliai,0,5 arbatinio šaukštelio
• Vanilė.

INGREDIENTAI:

500 g svogūnų,
3 šaukštai sviesto,
4 riekelės prancūziško batono,
1,5 l. daržovių arba mėsos sultinio,
šaukštas miltų,
50 g tarkuoto parmezano sūrio,
pagal skonį druskos,
pipirų.

INGREDIENTAI:

Blyneliams:
100 g grikių kruopų,
šaukštas aliejaus,
svogūnas,
morka,
3 kiaušiniai,
1/2 stiklinės (70g) miltų,
šaukštelis maltų juodųjų pipirų,
1/2 šaukštelio druskos.

Pievagrybių padažui:
2 šaukštai sviesto,
svogūnas,
2 skiltelės česnako,
200 g pievagrybių,
1/2 stiklinės (125 ml) grietinėlės,
šaukštelis garstyčių,
šakelė šviežių petražolių,
žiupsnelis maltų juodųjų pipirų,
žiupsnelis druskos.

Gaspačio – mėgiamas patiekalas karštomis vasaros dienomis Andalūzijos regione Ispanijoje. Manoma, kad senovės romėnai davė pradžią šiai sriubai, gamindami ją tik iš sudžiūvusios duonos, alyvuogių aliejaus, česnako ir šiek tiek vandens ar acto. Laikui bėgant, sriuba evoliucionavo ir šiandien tai yra populiariausia pomidorų pagrindu gaminama gaspačio, kurią siūlome jums pasigaminti.

 Dietologai žino, kokie maisto produktai labiau padeda organizmui išlikti aktyviam, kai prasideda rudens darganos.  Mūsų organizmui rudenį  labai naudingas pienas ir jo produktai, taip pat įvairios daržovės – žalios arba apdorotos. Reikėtų nepamiršti ir tokių daržovių, kurios apdovanotos savybe apsaugoti organizmą nuo sezoninio peršalimo – česnako ir svogūno. Šie produktai  dar gali aprūpinti organizmą ir trūkstamais mikroelementais bei vitaminais.

 Nuo senų senovės žmonės skanauja vaisių sulčių ir ledo ar sniego mišinio. Šio egzotiško deserto tėvyne laikomi Tolimieji ir Artimieji Rytai. Iš ten įprotis šaldyti sultis bei vaisius atkeliavo į antikinę Romą, o vėliau – ir į Europą.

250 g šaldytos sluoksniuotos bemielės tešlos;
1 žalioji cukinija;
100 g fermentinio sūrio;
120 g karštai rūkytos kiaulienos šoninės;
2–3 šakelės šviežių čiobrelių;
1 kiaušinis;
juodųjų pipirų.

60 g sviesto;

2 svogūnų;

2 morkų;

2 salierų stiebų;

6 česnako skiltelių;

800–900 g burokėlių;

1 didelio (rūgštesnio) obuolio;

1,5 l grybų, vištienos ar daržovių sultinio;

Daržovės, raugintos su druska, išsaugo gerąsias bakterijas, bet jei jas marinuojame su actu, gerųjų bakterijų nebelieka. Taigi, visi, norintys su maistu gauti pakankamai probiotikų, į mitybą turėtų įtraukti raugintus kopūstus ir agurkėlius. Šiuo metu siūlau pasigaminti skanių raugintų agurkėlių. 3 litrų stiklainiui reikės:

Turbūt sutiksite, kad šiais laikais daug dėmesio skiriama maisto kultūrai. Visuomenėje formuojasi supratimas, jog mūsų gyvenimo kokybė priklauso nuo to, ką valgome, kaip aktyviai gyvename, nuo gebėjimo kontroliuoti savo emocijas, patirti malonių, kasdienybei spalvų suteikiančių pojūčių. Tokiomis atpalaiduojančiomis valandėlėmis gali tapti ir pabendravimas su artimais bičiuliais skanaujant pačių paruoštą patiekalą ir gurkšnojant vyną. Pabrėžiame – gurkšnojant, o ne geriant litrais tarsi vandenį. Dar smagiau, kai galime pavaišinti savo pačių pagamintu, ypatingomis skonio savybėmis pasižyminčiu vynu. Žinoma, kelias nuo sumanymo iki rezultato ilgokas, bet juk tai gali tapti įdomiu kūrybiniu procesu. Tad galbūt kaip tik nuo šiol jumyse užgims noras gausų soduose užderėjusių uogų, vaisių derlių bandyti paversti į aromatingą gėrimą.

600 g vyšnių arba trešnių;

3 kiaušiniai;

75 g cukraus;

75 g miltų;

40 g tirpinto sviesto;

150 ml neriebios grietinėlės;

20 g moliūgų sėklų;

1 šaukštas cukraus pudros;

1 šaukštelis vanilinio cukraus.

Margarinas kepiniams 200 g;
Miltai 1 kg; 
Kiaušinio tryniai 5 vnt.; 
Grietinė 400 g;
Druskos ir cukraus žiupsnelis; 
Kopūstas 1 kg; 
Kietai virti kiaušiniai 3 vnt.; 
Alyvuogių aliejaus 3 v. šaukštai; 
Pipirų ir druskos pagal skonį.