Daugiau nei 30 metų Lietuvoje veikianti Lietuvos sveikuolių sąjunga (LSS), sauganti tautos išminčių suformuluotą holistinės sveikatos sampratą vienija sveikai gyvenančius žmones, sąmoningai pasirinkusius sveiko gyvenimo būdą. Bendruomenės nariai nevartoja alkoholio, tabako, narkotikų, nežaidžia azartinių lošimų, laikosi tinkamo dienos režimo, sveikos mitybos, grūdinimosi ir judėjimo rekomendacijų.

Mano atmintyje įstrigusios dvi mano paauglystės laikų datos. Viena jų – 1975 metų balandžio 30-oji.

Iki šiol prisimenu tą sukrėtimą ir pažeminimą. Nevilties apimti vietnamiečiai laukė eilėje ant Amerikos ambasados stogo Saigone (dabartiniame Ho Či Minyje), tikėdamiesi gauti vietą sraigtasparnyje, kad išvengtų pergalę iškovojusių Vietkongo komunistų keršto.

Nėra sunku į tris Ukrainos nepriklausomybės dešimtmečius žvelgti su nusivylimu. Daugybė praleistų galimybių. Politikos ir ekonomikos elitas, kuris, regis buvo susitelkęs vien į savo praturtėjimą. Daugybė iššvaistyto laiko ir pinigų, begalė sugriautų svajonių ir neišsipildžiusių gyvenimo galimybių, daugybė ilgus metus trukusio pasitenkinimo esama padėtimi, už kurį po 2014-ųjų teko mokėti krauju.

Didžiąją gyvenimo dalį praleidau priešindamasis Kremliui, bet dabar daugiausiai laiko skiriu Kinijai. Kuris iš jų yra blogiau?

J. Bideno administracijos apverktinas sprendimas liautis blokuoti Rusijos ir Vokietijos dujų vamzdyną „Nord Stream 2“ suteikia drąsos Kremliui, silpnina Ukrainą ir Lenkiją, liūdina kitas sąjungininkes ir apdovanoja Vokietijos godumą bei cinizmą. Nevykusi diplomatija pranešant apie šį žingsnį dar labiau užgauna.

Rasti Europos šalių, vystančių rimtą užsienio politiką yra nuviliančiai sunku. Didžiosios valstybės – neįskaičiuotinos: Prancūzija vien tuščiai pozuoja, Vokietija – ruošiasi A. Merkel pasitraukimui, paskutinei didžiosios valstybės veikėjos vardo vertai moteriai skaičiuojant paskutiniąsias savo karjeros dienas. Tuo metu Britanija svyruoja tarp priešinimosi Kinijos krečiamoms eibėms ir mėginimų prisivilioti jos turtą.

2001 metų rugsėjį teroristų atakos Niujorke ir Vašingtone buvo ką tik sudavusios smūgį Jungtinėms Valstijoms. Vis dėlto Vakarai tuo metu atrodė neįveikiami – ne vien moralės, bet ir karybos požiūriu. Kai vėliau tą mėnesį atvykau į Afganistaną, tikrai atrodė akivaizdu, kad Talibano režimas, priglaudęs atakų sumanytojus iš „al Qaeda“, yra pasmerktas.

Mes negalime pasirinkti istorijos, kurią turime išgyventi, bet galime pasirinkti tuos istorijos veikėjus, kurių pavyzdžiu ryžtamės sekti.

Šiandien mes prisimename naujosios, XX amžiaus Lietuvos istorijos įvykį, kurį išgyvenome prieš 80 metų Birželio 23 sukilimą. Būtų labai gražu, labai tauru, kad galėtume pavardėmis įgarsinti kiekvieną to istorinio įvykio dalyvį, paaukojusį savo gyvybę už laisvą, savarankišką Lietuvą, bet darome tiek, kiek galime Šiandien, čia ir dabar, prisimename ir nulenkiame galvas prieš vieną iš jų – paskutinįjį Kretingos grafą Kazimierą Tiškevičių, retai teprisimenamą, nepagerbtą....

Joe Bideno didžiausias privalumas – kad jis nėra Donaldas Trumpas. Pastaruosius ketverius metus Amerikos sąjungininkai prieš tarptautinius viršūnių susitikimus krūpčiodavo, baimindamiesi būti išbarti arba sulaukti kokios nors nemalonios staigmenos. Prezidento J. Bideno džiugus būdas ir nuoširdus multilateralizmas faktiškai garantavo draugišką ir vaisingą G-7 viršūnių susitikimą Kornvalyje. Jis taip pat paruošė dirbą panašiai pakiliam NATO susitikimui Briuselyje.

Neseniai paskelbta, kad padėtas taškas plačiai nuskambėjusioje istorijoje: parduotuvės apsaugos darbuotojas, tualete mušęs lankytoją, atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą. Jis turės sumokėti simbolinę „įmoką“ į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą (t. y. valstybei).

Numaldyti Vokietiją, laikinai atidėti Rusijos problemą, prioritetą skirti Kinijai – tokia yra J. Bideno administracijos kietos užsienio politikos programa. Šiomis dienomis JAV prezidentas apsilankys G-7 viršūnių susitikime Kornvalyje, šnekučiuosis su NATO Briuselyje ir vyks į Šveicariją akis į akį susitikti su Vladimiru Putinu. Ten bus šiltų žodžių draugams ir šaltų – Rusijos lyderiui.

Aliaksandras Lukašenka gali atrodyti lyg personažas iš satyrinio romano apie įsivaizduojamą Rytų Europos šalį. Lengva pašiepti Baltarusijos autoritarinio prezidento laužytą sintaksę, nerangią kūno kalbą, iškreiptą pasaulio matymą ir nepotistinius įpročius (jo ne itin nuovokus sūnus Mikalajus nejaukiai sėdėjo prie stalo per praėjusios savaitės pietus su Vladimiru Putinu).

Komentaras

Įpusėjant antriems metams su COVID-19 pandemija priešakyje, valdžia sugalvoja išeitį – galimybių pasą. Tai priemonė, be kurio negalima gyventi normaliai ir įprastai: sėdėti kavinėse, lankytis koncertuose, jau nekalbant apie išsiilgtus aukštuomenės renginius, net savo jubiliejaus atšvęsti nepavyks be šio paso.

Europos širdyje klesti piratavimas. Ir mūsų lyderiai dėl to nieko nedaro.

Bet kas, abejojantis JAV įsipareigojimais Europos saugumui, turėtų pasižiūrėti neryškius žalsvus vaizdo įrašus iš pratybų „Swift Response“ pradinės fazės manevrų, praeitą savaitę vykusių Estijoje. 400 JAV karių iš 82-osios oro desantininkų divizijos 11 valandų skrido nesustodami iš Fort Brago bazės, kad naktį nusileistų su parašiutais. Jie susijungė su panašia bataliono dydžio kovine grupe, atskraidinta iš Lietuvos.

Ar jums teko skaityti, kaip Rusija mėgina spausti Holivudą? Ar teko girdėti, kad koks nors scenarijus, kritikuojantis Vladimirą Putiną, nebūtų pasiekęs kino studijos? Arba kad koks nors aktorius, viešai sukritikavęs Kremlių, būtų pasmerkęs save faktinei bedarbystei?

Rusija liovėsi telkti pajėgas prie Ukrainos rytinės sienos. Paaiškinimų – daugybė, bet nė vienas jų nėra patenkinamas.

Mes nesuprantame Rusijos žodžių ir nesipriešiname jos poelgiams.

Ką daro Vladimiras Putinas? Šis klausimas neduoda ramybės sprendimų priėmėjams Berlyne, Briuselyje, Londone, Vašingtone ir kitur. Ar kariuomenės telkimas Pietų Rusijoje ir okupuotose Ukrainos teritorijose yra karo preliudija? Ar tuo siekiama įbauginti valdžią Kijeve, pabrėžti susiskaldymą Vakaruose, o gal pridengti kokį kitą Rusijos planą? Arba gal siekiama visų šių dalykų?

Stalino Sovietų Sąjunga namuose kalbėjo apie komunizmą, bet svetur praktikavo kapitalizmą. Ji pardavinėjo pagrobtus meno kūrinius, medieną ir grūdus Vakarų šalims, dažniausiai žiūrėdavusioms pro pirštus į faktą, kad ši pelninga prekyba dvokia nusikaltimais ir melu, taip pat yra permerkta krauju ir ašaromis.

Prisimenat „žaliuosius žmogeliukus“? Šios nereguliariosios pajėgos be atpažinimo ženklų tapo Kremliaus užmojų Ukrainoje priešakine linija. Dirbtinai kurstomo chaoso sąlygomis jie atrodė nesustabdomi. Dabar jie atrodo atgyvena. Gerai valdoma šalis pajėgi tokius įsibrovėlius blokuoti, sekti, suimti ir (jei būtina) – į juos šaudyti.

„Negaliu nupasakoti, koks tai jausmas pamatyti savo tėvo veidą pirmą kartą... Tą akimirką aš pajutau pilnatvę. Vienpusiškumo, pusiau tuštumos jausmas staiga užsipildė. Pirmą kartą gyvenime aš pasijutau pilnu, užbaigtu asmeniu. Aš nebe tas pats asmuo, kuris buvo. Aš jau visa. Aš radau savo tapatybę,“ – suaugusi moteris, kuri buvo pradėta pagalbinio apvaisinimo būdų, naudojant donorines lytines ląsteles, liudija apie troškimą atrasti savo biologines šaknis.

COVID pandemija iškelia būtinybę permąstyti, kaip toliau bendradarbiaus labiau ir mažiau išsivysčiusios šalys, siekiant amortizuoti skaudžius ekonominius ir socialinius padarinius, nuo kurių labiausiai kenčia skurstantieji. Naujausia paramos forma – dalinimasis vakcinomis. Lietuvai itin svarbu, kad Europos Sąjunga susitarė dėl bendro 750 mlrd. eurų dydžio ekonomikos skatinimo plano, kuris padės greičiau atsistoti ant kojų. COVID dar kartą patvirtino, kad pasaulis tapo susisaistęs itin glaudžiais ryšiais, todėl kaip niekad svarbu išmanyti globalius procesus ir turėti patikimą partnerysčių tinklą.

Sprendimas iškviesti Caroline Wilson į Kinijos užsienio reikalų ministeriją turėjo įbauginti. Britanijos ambasadorė gavo pylos už paskelbtą straipsnį, kuriuo buvo palaikoma žiniasklaidos laisvė. Šis straipsnis kinų kalba, paskelbtas ambasados paskyroje socialiniame tinkle, buvo „kupinas dėstytojo arogancijos ir išankstinių ideologinių nuostatų“. Partinės valstybės vizitine kortele tapusia sunkia kaip švinas proza ministerija paliepė jai „giliai apmąstyti savo pareigas, žinoti savo vietą ir labiau rūpintis dalykais, padedančiais skatinti dvišalių santykių plėtrą“.

Vakarų šalys susimovė reaguodamos į pasaulinę pandemiją. Turtingosios šalys nusipirko 5,4 mlrd. vakcinų nuo koronaviruso dozių iš 7,8 mlrd. iki šiol pagamintų. Daugeliu atvejų jos šio savo laimikio neįstengia veiksmingai paskirstyti savo pačių žmonėms, jau neminint daug didesnių poreikių kitur. Tai atrodo – ir iš tikrųjų yra – godumas ir nekompetencija.

Šiandien Seimo Laisvės frakcijos narys, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. Artūras Žukauskas dėl visuomenę klaidinančio Stambulo konvencijos vertimo korekcijos oficialiu laišku kreipėsi į Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį bei Vyriausybės kanclerę Giedrę Balčytytę.

Sausio 13 d. proga Laisvės partijos narysSeimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas T. Raskevičius informavo Lietuvos visuomenę apie baigiamą rengti lyčiai neutralios partnerystės įstatymo projektą. Viešojoje erdvėje kilo nemaža sumaištis. Ypač sujudo šeimų ir visuomenės interesą ginančios nevyriausybinės organizacijos, teisininkai, įvairūs visuomenininkai. To buvo galima tikėtis, juo labiau, kad panašią iniciatyvą buvo bandyta Seimui siūlyti ir 2017 metais, ir ji tuo metu susilaukė ne tik stipraus visuomenės pasipriešinimo, bet ir nesėkmės Seime – buvo atmesta dar pateikimo metu.

„Vardan tos Lietuvos vienybė težydi“, – šiomis Tautiškos giesmės eilutėmis Seimas, išrinktoji tautos atstovybė, iškilmingai pradeda ir baigia kiekvieną savo kadenciją ir kiekvieną sesiją. Vienybė, kurią varpininkai iškėlė kaip siektiną gėrį dar XIX a. pabaigoje, Lietuvoje kur kas dažniau pasireikšdavo lemtingų istorinių pasirinkimų akimirkomis, negu politikos kasdienybėje, ir tai neturėtų stebinti. Vieši politiniai debatai dėl konkuruojančių idėjų yra būtina demokratinio valstybės valdymo sąlyga.

Amerika sugrįžo. Tokia buvo prezidento Joe Bideno žinutė praėjusią savaitę nuskambėjo Miuncheno saugumo konferencijoje.

Kas nors turėtų pasakyti Kinijos komunistų partijai neprasidėti su Estija, Latvija ir Lietuva. Palyginus su jų okupantais sovietais, šios trys šalys buvo išties mažos. Tačiau tarsi akmenėliai, pakliuvę į didelę mašiną, jos ją sugadino.

Drąsa ir idealizmas yra būtinos, tačiau nepakankamos sąlygos kovai su tironija.