Pastarųjų kelerių mėnesių įvykiai rodo, kad gamtoje vykstantys procesai ir su tuo susijusi žmogaus elgsena visą mūsų globalų pasaulį gali paversti atskirų uždarų kaimų sankaupa. Šokiruojantis ir neprognozuotas virsmas. Vis dažniau girdime pamąstymų, kad po karantino gyvensime kitaip ir išeisime iš šios krizės pasikeitę. Ar tikrai? Manau, kad taip, jeigu išmoksime pamokas ir tikrai padarysime išvadas.

„Kovinio vilko“ diplomatija yra nauja Kinijos nuostata aplinkinio pasaulio atžvilgiu, atmetanti bet kokius skrupulus. Šis pavadinimas susijęs su bebaimiu kovinių filmų personažu U Dzingu – savotišku kinų Rembo. Šie filmai – nebloga pramoga, panaši į britų ir amerikiečių kino studijų 6-ojo dešimtmečio perdėtai patriotinę produkciją. Vis dėlto gyvenimo tikrovė – daug sudėtingesnė. Kinijos komunistų partija (KKP) dar toli gražu nėra sutriuškinusi savo priešų, bet vis ryžtingiau grūmoja.

Nekompetencija, nekantrumas ir neįgalumas buvo trys veiksniai, prisidėję prie Sovietų Sąjungos žlugimo. Ir jie dabar būdingi Rusijai. Vladimiras Putinas turėtų susirūpinti.

Visi, kurie nerimauja dėl buvusio KGB režimo Rusijoje, turėtų būti dėkingi Kinijos komunistų partijai.

Sapnas baigėsi. Du dešimtmečius buvo įprasta galvoti, kad Kinijos ekonominis pakilimas jokios politinės kainos neturės. Iš tikrųjų buvo aiškinama, kad klestėjimas atneš demokratiją.

Kovo 26 d. ES institucijų ir valstybių vadovai sprendė, kaip kartu reaguoti į COVID-19 pandemiją. Sutarė, kad tam reikia „skubaus, greito ir visapusiško veikimo ES, valstybių, regionų ir vietiniuose lygmenyse“, ir ... nesugebėję susitarti dėl ekonomikos gaivinimo priemonių pavedė euro zonos šalių finansų ministrams per dvi savaites rasti sprendimą. 

Sumažėjus apyvartinėms lėšoms, verslai negali tęsti savo tiesioginės veiklos, pradeda vengti finansinių įsipareigojimų, įsisuka įsiskolinimų ratas, o tai turi tiesioginį ryšį su darbuotojų skaičiumi ir darbo užmokesčiu dydžiu. Dažnu atveju Lietuvoje darbo užmokesčio fondo mažinimas tampa vienu iš pirmųjų pasirinkimų valdant kintamuosius kaštus. 

Turim jau ne tik korono viruso krizę. Bręsta dar viena,gilesnė, krizė, tai yra - atsakomybės ir profesionalumo krizė. Ši gali būti baisesnė, nes jeigu pirmoji anksčiau ar vėliau pasibaigs, tai antroji, brendusi dar prieš karantiną, panašu, gali niekada nesibaigti ir smogti labai skaudžiai.

Valstybės darbas – valdyti grėsmes, kurių neįstengtų atremti niekas kitas iš mūsų. Saugoti mus nuo nusikalstamumo ir agresijos – pagrindiniai uždaviniai, bet, kaip suvokiame dabar, sveikatos apsauga taip pat yra viena iš šių sričių. 

Lietuvos Vyriausybė negali apsispręsti dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prijungimo prie Energetikos ministerijos, naujai ministerijai vėliau perduodant dalį Aplinkos ministerijos funkcijų. Todėl šis klausimas buvo laikinai išimtas iš Vyriausybės darbotvarkės. Kodėl taip atsitiko?

Viešąją erdvę okupavus naujienoms apie COVID-19, mažai kas atkreipė dėmesį į tai, kad vasario 24 – kovo 4 dienomis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai nagrinėjo Baltarusijos pasirengimą Astravo atominės elektrinės (AE) eksploatacijai. TATENA delegacijai vadovavęs M. Kovačiovas baltarusių energetikus apibūdino kaip gerai parengtus, motyvuotus ir kompetentingus, o TATENA Generalinio direktoriaus pavaduotojas M. Čudakovas gyrė Baltarusiją už per pastaruosius 10 metų pasiektą pažangą vystant branduolinę energetiką. Ši panegirika siunčia aiškų signalą, kad Lietuvai metas liautis įtikinėti TATENA Astravo AE saugos trūkumais ir pradėti gvildenti problemos esmę – kodėl Viena mato gerą praktika ten, kur krenta reaktoriaus korpusai, pažeidinėjamos tarptautinės sutartys ir areštuojami branduolinės energetikos oponentai? Kartu tai skatina klausti – ką daryti toliau? 

Prieš 30 metų buvau keistas bėglys – mėginau ne pabėgti nuo sovietų tarnybų, o joms pasiduoti. Buvau ką tik atvykęs į Lietuvą, nepaisydamas sovietų vykdytos pasienio kontrolės, gavęs istorinę vizą Nr. 0001.

Kol šalys abipus Atlanto buvo susirūpinusios nestabilumu Artimuosiuose Rytuose, hibridinėmis grėsmėmis, stiprino NATO, didino karinius biudžetus; priešas pasirodė netikėtai ir ne toks, į kurį buvo orientuotos transatlantinių šalių gynybos doktrinos: COVID-19 viruso plitimą įveikti pasirodė sunkiau nei buvo tikėtasi. Apie COVID-19 atvejus pranešė 140 šalių; daugiau negu 80 iš jų patvirtino klasterinio užsikrėtimo atvejus. COVID-19 pandemija jau vadinama trečiu didžiausiu šio šimtmečio šoku (po 9/11 ir 2008 m. finansinės krizės). Daugelis valstybių įvedė karantiną, kelionių suvaržymus, uždarė sienas. Bloomberg Economics prognozuoja, jog COVID-19 pandemija sulėtins pasaulio ekonomikos augimą iki nulio, padarys didelę žalą turizmo sektoriui, finansinėms rinkoms. COVID-19 pasekmės gali būti dar rimtesnės nei atrodo: COVID-19 yra ir politinis iššūkis, keliantis klausimą, ar ši krizė netaps brangiai kainuojančia prarasta proga transatlantinei bendrijai.

Daugelis tarptautinių susitarimų yra skirti valdyti tarpusavio priklausomybės ryšius tarp valstybių. Taip siekiama gauti didesnę naudą, pavyzdžiui, lengvinant sąlygas prekybai, investicijoms ar susitariant dėl oro navigacijos, kelių transporto ir kitų valstybių sienas kertančio judėjimo taisyklių. Arba geriau suvaldyti su tarpusavio ryšiais susijusias rizikas, pavyzdžiui, keičiantis informacija apie nusikaltėlių judėjimą ar ieškant būdų kaip mažinti sienų nepripažįstančią aplinkos taršą. Ar apsisaugoti nuo kartu su keliaujančiais žmonėmis sienas kertančių virusų sukeliamų epidemijų.

Pasaulis atsidūrė išskirtinėje situacijoje dėl koronaviruso (KOVID 19) . Paskelbta pandemija. Šalys griebiasi griežčiausių priemonių situacijai kontroliuoti, tai skatina skirtingas politines jėgas susitelkti ir dirbti bendram labui. Arba priešingai – susipriešinti. Kaip Lietuvoje?

Dangstykit savo klaidas, supaprastinkit įvykius, perdėkit savo laimėjimus, ignoruokit kontekstą, skleiskit melą ir reikalaukit dėkingumo – šios nuostatos pažįstamos visiems, kas anksčiau domėjosi Sovietų Sąjungos, o dabar – Rusijos požiūriu į Antrąjį pasaulinį karą. Tačiau Kinijos komunistų partija šiuo metu lygiai taip pat naudojasi koronaviruso pandemija.

Iki savaitės pradžios vyravo politinės paliaubos. Vadovaujantys politikai laikėsi santūriai, vienas kitam nepriekaištavo, nesistengė vieni kitiems suversti atsakomybę. Opozicija neskubėjo kritikuoti valdžios veiksmų. Prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad būta trūkumų Vyriausybės darbe, nespėta laiku užsakyti reagentų ir kitą medicininės įrangos, tačiau dabar tiek centrinė, tiek vietos valdžia, tiek medikai „daro viską, kad veiksmai būtų koordinuoti.“ Jis sveikino politikų savitvardą, jų gebėjimą suprasti savo pilietinę pareigą. Interviu BNS prezidentas sakė, kad „lengviausia tik kritikuoti, siūlyti kažkam nuimti galvą už savo funkcijų nevykdymą – mes galėsime tą padaryti vėliau daugybę kartų“.

Koronaviruso krizės įtaka bei šalyje paskelbtas karantinas turi įtakos visam verslui, tačiau jos mastai atskiriems sektoriams yra skirtingi, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Europos Sąjungos sanglauda yra ankstyvoji pandemijos auka. Galbūt poveikis netgi bus mirtinas. Donaldas Tuskas, buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, apgailestavo:

Net ir ilgiausias kelias prasideda nuo pirmo žingsnio. Prieš trisdešimt metų kartu su atkurtos nepriklausomos valstybės istorija kiekvienas pradėjome rašyti savo istoriją. Laikas labai iškalbingai parodė, ko buvo verti kiekvieno mūsų planai ir sprendimai. Bet nenuginčijama, kad per 30 metų pasiekta pažanga yra gyvas įrodymas, jog žengtas teisingas žingsnis ir pasirinktas teisingas kelias. Vis labiau esu įsitikinęs, kad ir kokios klaidos buvo padarytos, nepataisomą žalą padarė ne jos, o nepasitikėjimas, nusivylimas ir siekis valdyti.

Ką „Brexitas“ reikš Europos saugumui? Šis klausimas kelia nerimą žmonėms nuo šiaurės Norvegijos iki Juodosios jūros rytinių pakrančių. Britanija – svarbi sąjungininkė tiek NATO šalims, tiek esančioms tolėliau, pavyzdžiui, Ukrainai ir Sakartvelui.

Kiek maistinga jūsų dieta? Ne tai, ką valgote, o tai, ką vartojate savo akimis ir ausimis?

Miuncheno saugumo konferencija – bauginama vieta pristatyti naują idėją. Jos dalyviai – vieni svarbiausių ir labiausiai išmanančių žmonių pasaulyje. Atkreipti jų dėmesį sunku, sulaukti jų pritarimo – dar sunkiau. Kita vertus, jeigu nori kažką pakeisti, šis renginys yra tinkamas tokiam sumanymui pradėti.

Atkreipti į save pasaulio dėmesį būna sunku, ypač jeigu jūsų šalis dar tik neseniai sugrįžo į žemėlapį. Neišmanymo – apstu. Per pastaruosius 30 metų daug laiko gaišau aiškindamas, kad Baltijos šalys nėra Balkanai, kad Slovakija nėra Slovėnija (arba atvirkščiai) ir kad Rytų Europa nėra reikšminga politinė arba geografinė kategorija.